Kotokai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kotokai

Gyventojų skaičius	90 000
Populiacija šalyse	šiaurės Kamerūnas, Čadas, Nigerija
Kalba (-os)	kotokų
Religijos	islamas
Giminingos etninės grupės	musgumai, mandarai, budumai

Vikiteka:	Kotokai

Kotokai (Kotoko) – Afrikos tauta, gyvenanti istoriniame Kanemo-Bornu regione: šiauriausioje Kamerūno dalyje ir gretimose teritorijose Čade bei Nigerijoje. Populiacija yra apie 90 tūkst. žmonių.

Jie kalba keliomis giminingomis kotokų kalbomis, kurios priklauso semitų-chamitų šeimos Čadinių kalbų grupei. Savo kalba jie yra giminingi kaimynams musgumams, budumams, mandarams ir kitoms čadinėms tautoms, pvz. hausams.

Arealas ir įvairovė redaguoti

Kotokų tradicinis arealas yra molingos ir derlingos žemumų teritorijos į pietus nuo Čado ežero, Logonės upės slėnyje. Jis yra abipus Kamerūno ir Čado sienos. Prie šios upės išsidėstę svarbiausi kotokų miestai. Tame pačiame areale gyvena nuo XVII a. čia atsikėlę šuva arabai ir fulbiai.

Kotokai skaidosi į atskirus subetnosus, kurių kiekvienas kalba atskira kalba ir kiekvienas turi savo centrinę gyvenvietę. Judant iš pietų į šiaurę, jie yra:

Lagvanai (logoniai) yra didžiausias ir svarbiausias etnosas. Jų svarbiausias miestas yra Logonė-Birni, kalba lagvanų kalba.
Mserai (kuseriai). Jų svarbiausias miestas yra Kuseris (šalia jo yra prancūzų statyta Ndžamena), kalba mserų kalba.
Džilbiai. Jų svarbiausia gyvenvietė yra Džilbė, kalba džilbių kalba.
Maslamai. Jų svarbiausia gyvenvietė yra Maslamas, kalba maslamų kalba.
Malgbiai. Jų svarbiausia gyvenvietė yra Gulfėjus, kalba malgbių kalba.
Makariai (mpade). Jų svarbiausia gyvenvietė yra Makaris, kalba makarių kalba.
Afade. Jų svarbiausia gyvenvietė yra Ngala, kalba afade kalba.

Istorija redaguoti

Bronziniai kotokų dirbiniai

Pagrindinis straipsnis – Kotokų karalystė.

Kotokų protėviai atsikėlė į dabartines teritorijas II tūkst. pr. m. e. čadinių tautų migracijų metu. Nuo VI a. pr. m. e. derlingose dykumose jie sukūrė aukšto lygio žemdirbių kultūrą, kuri yra vadinama Sao civilizacija. XIII a. jų žemes nukariavo kanūrių etnoso dominuojama Kanemo imperija, o šiai nusilpus XIV a. kotokai buvo nepriklausomi.

Logonės slėnyje kotokai suformavo miestus valstybes, kurių kiekvienoje susiformavo vietinės monarchijos, susidarė atskiri subetnosai ir kalbos. Šių valstybėlių konfederacija yra žinoma kaip Kotokų karalystė, ir jos svarbiausias miestas buvo Logonė-Birni.

Nuo XVI a. regione politinę ir kultūrinę įtaką turėjo kita kanūrių valstybė – Bornu imperija, dėl ko į regioną kėlėsi kanūriai. XVII a. kotokų regione apsigyveno šuva arabai, o XIX a. – fulbiai. Visos šios tautos palengva skleidė ir stiprino kotokų tarpe islamą, kuris XIX a. tapo pagrindine jų religija.

XIX a. pabaigoje tradicinis kotokų arealas buvo padalintas tarp trijų kolonijinių valstybių. Didžiąją dalį jo užvaldė Vokietijos Kamerūnas, o rytinę ir vakarinę dalis – atitinkamai Prancūzijos Ekvatorinė Afrika ir Šiaurės Nigerija.

Literatūra redaguoti

DeLancey, Mark. (2000). Historical dictionary of the Republic of Cameroon. DeLancey, Mark D. (3rd ed.). Lanham, Md.: Scarecrow Press.