Kostas Ostrauskas (1926)
Kostas Ostrauskas | |
---|---|
Gimė | 1926 m. balandžio 5 d. Veiveriai, Marijampolės apskritis |
Mirė | 2012 m. sausio 9 d. (85 metai) JAV |
Tėvas | Kostas Ostrauskas |
Veikla | dramaturgas, literatūros istorikas, kritikas |
Alma mater | 1952 m. Pensilvanijos universitetas |
Kostas Ostrauskas (slapyvardis Andrius Baltaragis, 1926 m. balandžio 5 d. Veiveriuose – 2012 m. sausio 9 d. JAV) – Lietuvos ir JAV dramaturgas, literatūros istorikas, kritikas, žurnalistas.
Biografija
redaguotiMokėsi Kauno „Aušros” gimnazijoje, 1944 m. Kauno jaunimo teatro aktorius. Frontui artėjant pasitraukė į Vokietiją, gimnaziją baigė Liubeke. 1946–1949 m. studijavo Pabaltijo universitete Hamburge, 1949 m. atvykęs į JAV, 1952 m. baigė lituanistikos ir slavistikos studijas Pensilvanijos universitete [1]; vienas iš paskutiniųjų Vinco Krėvės studentų.
Pensilvanijos universiteto muzikos bibliotekos vedėjas. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje, daugelį jo pjesių spausdino žurnalas „Metmenys“.
Kūryba
redaguotiScenai pradėjo rašyti nuo 1951 m. Į avangardizmą pasuko jau pirmąja pjese „Pypkė“. Daugelis jo dramų yra trumpos, kaip novelės, dažniausiai su dviem-trim veikėjais, veiksmas koncentruojamas apie vieną temą ar motyvą. Atskirą grupę sudaro „rimtieji“ K. Ostrausko kūriniai. Tai pjesės, kuriose vyrauja ne tiek komizmas, kiek tragiškieji būties aspektai: „Duobkasiai“ (1964–1965 m.) – tai „Hamleto“ kapinių scenos parafrazė; „Gyveno kartą senelis ir senelė“ (1963–1969 m.) – čia jaučiama aliuzija į S. Beketo „Belaukiant Godo“. Muzikaliausiu K. Ostrausko kūriniu vadinamas „Kvartetas“ (1969 m.). Taip pat yra parašęs keletą filosofinių pjesių: „Ars amoris“ (1979 m.), „Anna ir Emma“ (1989 m.) ir kt.[2]
Bibliografija
redaguoti- Pypkė, 1 v. drama. Parašyta 1951 m., išspausdinta „Literatūros lankose“ Nr. 4, 1954 m., vaidinta 1961 m.– A. Škėmos pastatymas Santaros stovykloje, 1964 m.– D. Bylaitienės ir J. Blekaičio pastatymas Čikagoje.
- Kanarėlė, 3 v. drama. Suvaidinta 1956 m., V. Valiukui režisuojant, Čikagoje. Ten pat 1958 m. L. S. Santaros puošniai išleista.
- Žaliojoj lankelėj, 1 v. drama, parašyta 1961 m., drauge su „Pypke“ 1963 m. Santaros–Šviesos išleista atskira knyga; suvaidinta 1964 m. Čikagoje, J. Kelečiui režisuojant.
- Gyveno kartą senelis ir senelė…, 1 v., parašyta 1963 m., išspausdinta „Metmenų“ Nr. 8, 1964 m. ir tais pat metais Čikagoje pirmą kartą suvaidinta N. Martinaitytei režisuojant.
- Gundymai, 1970–1979 m.
- Lozorius, 1971 m.
- Čičinskas, 1974–1975 m.
- Jūratė ir Kastytis, 1977 m.
- Karali(a)us juokdarys, 1987 m.
- Ars amoris, 1991 m.
- Vaižgantas, 1994 m.
- TRISKAIDEKAPHOBIA, išspausdinta Literatūros almanache VARPAI-2011 (26), p. 49-68, su Leono Peleckio-Kaktavičiaus įž. str., p. 47-48
Literatūra
redaguoti- Ruchlevičienė I. Kūryba – kaip žaidimas: Kosto Ostrausko dramaturgija. – 2003.
- Jackiewicz M. Twórca litewskiego teatru absurdu: uwagi o dramaturgii Kostasa Ostrauskasa. – 1992.
- Lietuviškieji slapyvardžiai. – 1995–1999.
- Lietuvių egzodo literatūra. – 1945–1990, 1997.
- Lankutis J., Lietuvių egzodo literatūra 1940–1990. – 1995.
- V. Kubilius, XX a. literatūra. – 1995.
- Lietuvių literatūra svetur 1945–1967. – 1968.