Kostarikiečiai
Kostarikietės tautiniais rūbais
Kostarikietės tautiniais rūbais
Gyventojų skaičius ~5 mln.
Populiacija šalyse Kosta Rikos vėliava Kosta Rika: ~4,5 mln.
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos: 85 tūkst.
Nikaragvos vėliava Nikaragva: 10 tūkst.
Panamos vėliava Panama: 7000
Kalba (-os) ispanų, Limono kreolų (anglų)
Vėliava
Religijos krikščionybė (pagr. katalikybė)
Giminingos etninės grupės kiti lotynoamerikiečiai (nikaragviečiai, panamiečiai, hondūriečiai ir kt.), ispanai, baskai, galisai, italai, karibiečiai
Vikiteka: Kostarikiečiai

Kostarikiečiai (isp. Costarricenses) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Kosta Rikos valstybėje. Populiacija – apie 5 mln. žmonių. Gyvena ir išeivijoje: JAV, Nikaragvoje, Panamoje, Ispanijoje, tačiau kostarikiečių diaspora pati mažiausia iš visų Centrinės Amerikos valstybių. Vartoja ispanų kalbą, dauguma juodaodžių ir mulatų – kreolinę anglų kalbos atmainą. Tikinčiųjų dauguma – Romos katalikai, taip pat yra protestantų (daugiausia tarp juodaodžių).

Kostarikiečių branduolį (~80 %) sudaro baltieji – daugiausia XVIXVII a. išeivių iš Ispanijos (ypač galisų, aragoniečių, baskų) palikuonys. Jie gyvena daugiausia miestuose, taip pat Centrinėje plynaukštėje, kur ir susitelkę dauguma Kosta Rikos gyventojų. Apie 10–12 % kostarikiečių yra metisai, kultūriškai artimi baltiesiems ir su jais nuolat besiasimiliuoją (lėčiau supanašėja Nikojos pusiasalio gyventojai). Metisai gyvena daugiausia Ramiojo vandenyno pakrantėje. Juodaodžiai ir mulatai – į Karibus atvežtų vergų palikuonys – gyvena daugiausia Karibų jūros pakrantėje.

Daug kostarikiečių dirba žemės ūkyje – augina kavą, bananus, kakavą, cukranendres. Baltieji daugiausia valdo ūkius, o juodieji ir mulatai dirba plantacijose. Dailieji amatai kilę iš indėniškosios kultūros – medžio drožyba, keramika, pynimas, audimas.

Tradiciniai būstai miestuose – vieno ar dviejų aukštų mūriniai ir betoniniai namai. Kaimuose būdingi namai iš nedegtų plytų, dengti čerpiniais stogais. Moterų tradicinė apranga – palaidinė su nertiniais rankogaliais, ilgas platus sijonas, šalikas ant pečių; vyrų – ryškūs marškiniai, auliniai batai, pečius dengianti skarelė, šiaudinė skrybėlė. Virtuvėje naudoja daugiausia kukurūzus, ankštinius augalus, vaisius, daržoves, palmių šerdis, geria kavą, saldųjį vandenį (agua dulce), cukrinę degtinę (guaro).

Folkloro paveldu (legendomis, liaudies dainomis bombas, tautiniu šokiu punto, marimbos muzika) garsėja Gvanakastės provincija. Išlikusi tradicija kiekvieną savaitę miestų aikštėse rengti koncertus (retretas), taip pat užmiestines iškylas su šokiais (malchoques). Mėgiamos žirgų lenktynės, gaidžių peštynės, bulių kautynės, kalėdiniai karnavalai.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Костариканцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.