Vikipedija

Korporacinė propaganda

Korporacinė propaganda yra propagandos sklaidos būdas per korporacijas, kuriuo siekiama manipuliuoti visuomenės nuomone atsižvelgiant į korporaciją ir jos vykdomą veikla. Korporacinė propaganda dažniausiai naudojama reklamos, rinkodaros ir ryšių su visuomene srityse. Todėl dažnai keliamos diskusijos dėl korporacinės propagandos teisėtumo. Korporacinės propagandos atstovai teigia, kad reklama yra bet kurio subjekto prigimtinė teisė, kurios pagalba, laisvoje rinkoje parduodami produktai ar paslauga, tuo tarpu kairieji, socialiberalai, ir socialinių teisių aktyvistai teigia, kad korporacinė propaganda prilygsta smegenų plovimui.

Sudedamosios dalys redaguoti

Korporacijos prekinis ženklas redaguoti

Korporacijos prekinis ženklas jungią grupę produktų ar paslaugų, teikiamų vartotojams. Jo kūrimas sudaro galimybes, pastarąjį, susieti su teigiamomis emocijomis ir sukurti gerą reputaciją, korporacijos viduje ir išorėje bei tarp jos akcininkų. Korporacijos prekinio ženklo kūrimu, siekiama paslėpti tikruosius korporacijos motyvus ar praplėsti esamo verslo galimybes. Tyrimai rodo, kad korporacijos prekinio ženklo kūrimas yra atitinkama strategija, skirta įmonėms įgyvendinti kai:

  • yra didelė „informacijos asimetrija“ tarp įmonės ir jos kliento;[1] T.y. Įmonės klientai yra mažiau informuoti apie įmonės produktus ir paslaugas, nei pati įmonė;
  • klientai suvokia riziką, perkant įmonės produktus ir paslaugas;[2]
  • kompanijos prekinis ženklas yra susijęs su produktu ar paslauga, kurią klientas svarsto įsigyti.[3]

Erotinės scenos reklamoje redaguoti

 
Gražios moters nuotrauka dažnai pateikiama reklamose net ir tada, kai tai neturi jokio ryšio su parduodamu produktu. Provokuojanti moters apranga suteikia jai patrauklumo 1921 metų padangos ventilio galvutės reklamoje.

Erotinės scenos reklamoje yra naudojamos siekiant sukurti lytinį potraukį ir panaudoti jį parduodant produktą ar paslaugą. Erotiniai vaizdai gali arba gali būti nesusiję su produktu ar paslauga. Erotinių nuotraukų pavyzdžiai apima nuogybes, patrauklias apsinuoginusių moterų ir raumeningų vyrų nuotraukas. Erotinių scenų naudojimas reklamoje gali būti labai atviras arba subtilus. Jis svyruoja nuo gana atvirų erotinių aktų, iki pagrindinės kosmetikos naudojimo, siekiant sustiprinti patrauklias savybes, dažnai papildant fotomonažais.

Madingi ir specifiniai žodžiai redaguoti

Kita, korporacinės propagandos sudedamoji dalis, yra korporacijos naudojami madingi žodžiai, tai kalbinės manipuliacijos forma, kurioje naudojami sudėtingi arba nereikšmingi žodžiai, siekiant suvilioti klientus bei dažnai korporacijų naudojami, specifiniai žodžiai, kurie sukurti siekiant sutrikdyti arba padaryti įspūdį, visuomenei. Korporacijų naudojamų madingų žodžių pavyzdžiai:

Keletą korporacijų specifinių žodžių pavyzdžių:

Antikrizinė komunikacija redaguoti

Antikrizinė komunikacija kartais laikoma korporacinio propagandisto profesijos subspecialybė, kuri yra sukurta saugoti ir ginti asmenį, įmonę ar organizaciją, iškilus nemalonioms situacijoms, susijusioms su korupcija ar nepotizmu. Tokios situacijos gali iškilti tam tikra forma, tokia kaip, valstybinių instirucijų tyrimai, įtarimai dėl kriminalinių veikų, žiniasklaidos tyrimai, ieškinių, kuriuos pateikė akcininkai, aplinkosaugos pažeidimai ar bet kurie kiti galimi scenarijai į kuriuos yra įtraukta subjekto teisinė, etinė ar finansinė padėtis. Krizė organizacijose, gali būti įvardinama kaip:[4]

Krizė organizacijoje yra pagrindinė katastrofa, kuri gali įvykti naturaliai arba ją gali išaukti asmens veiksmai, intervencija, ar bet kokie kiti kenksmingi ketinimai. Tai gali būti materialaus ir nematerialaus turto išnaudojimas.

Vidaus/darbuotojų ryšiai redaguoti

Didėjant komunikacijos mastams, dauguma įmonių skleidžia propagandinę informaciją tarp žemiausios klasės darbuotojų. XXI amžiuje vidinė komunikacija yra daugiau nei duomenų bazės arpublikacijos; vidinė komunikacija siejama su korporacijos kultūra, kuri remiasi darbuotojo lojalumu savo darbdaviui:[5]

  • „Efektyvumas“ : Vidiniai ryšiai pirmiausia naudojami informacijai apie korporacijos veiklą.
  • „Supratimas“: Vidiniai ryšiai naudojami siekiant sukurti bendrą darbuotojų supratimą apie korporacijos tikslus.
  • „Ryšiai“: Vidiniai ryšiai naudojami siekiant išsiaškinti ryši, tarp įmonės darbuotojų ir veiklos.
  • „Pasitenkinimas“: Vidiniai ryšiai yra naudojami siekiant pagerinti pasitenkinimą darbu.

Ryšiai su investuotojais redaguoti

Ryšių su investuotojais (RI) funkcijos yra naudojamos įmonių, kurios viešai prekiauja savo akcijomis, akcijų biržoje. Tokiose kompanijose, ryšių su investuotojais specialistai, skleidžia propaganda tarp esamų ir potencialiai suinteresuotų mažmenininkų, institucinių investuotojų ir finansų analitikų. Ryšiai su investuotojais skirti įvykditi tris pagrindines funkcijas:

  • laikytis nurodytų teisės aktų;
  • Sukurti palankius santykius su pagrindiniais investuotojais;
  • kūrti ir palaikyti įmonės įvaizdi ir reputaciją.

Problemų valdymas redaguoti

Pagrindinis, korporacinės propagandos tikslas, apima teigiamo požiūrio skatinimą į korporacijų hegemonija, samdomą darbą ir konkrečias organizacijas. Korporacinės propagandos tikslą apima ir problemų valdymas, t. y. „organizacinių procedūrų, šablonų, personalo ir klausimų nustatymas“.[6] Strateginiai klausimai, skatina įmones juos spręsti, nes tai „konfliktas tarp dviejų ar daugiau, grupių, kurias jungia bendros procedūros arba esminiai klausimai, siejami su pozicijų ar išteklių paskirstymu“.[7]

Ryšiai su žiniasklaida redaguoti

Siekiant įtakoti žiniasklaidą, teigiama linkme, organizacijos turi papirkti ir įtikinti žiniasklaidoje atstovus, priešingu atveju, griebiamasi propagandistinio manipuliavimo. Propagandinį manipuliavimą gali vykdyti įmonės darbuotojas per įmonės ryšių su žiniasklaida skyrių ar tokio tipo užduotį patikėti viešųjų ryšių specialistams.

Interaktyvumas redaguoti

Internetinė reklama yra korporacinės propagandos paskirstymo metodas, kuris naudojamas pateikti reklaminę rinkodaros žinutę, vartotojui. Šis metodas apima, eloktroninio pašto, paieškos sistemų ir socialinių tinklų rinkodara, taip pat kitas reklamines priemones (įskaitant reklaminį skydelį) bei reklamą skirtą mobiliųjų telefonų vartotojams. Kaip ir kitos reklamos priemonės, internetinė reklama apima leidėją, kuris sukuria reklamą internete, ir reklamuotoją, kuris teikia reklamos turinį. Kiti potencialūs dalyviai yra reklamos agentūros, kurios padeda sukurti ir patalpinti skelbimą į serverį, kur technologijų pagalba yra pateikiamas skelbimas ir sekami statistiniai duomenys. Internetinės reklamos yra prieštaringai vertinamos ir vis labiau siekiama jas kontroliuoti. Pajamos, kurios yra gaunamos iš internetinės reklamos, negali tinkamai pakeisti kitų leidėjų gaunamų piniginių srautų, o mažėjančios reklamos pajamos, skatina, kai kuriuos leidėjus naudoti sistemas, kurios apsaugo leidėjus nuo vartotojų, nesumokėjusių abonentinio mokesčio.[8]

Etika redaguoti

Yra daug įvairių korporacinės propagandos būdų, kuriais galima prisistatyti klientams; vienas iš būdų yra rafinuoto humoro naudojimas. Hasibo Šabiro ir Deso Tvaito tyrime, buvo įvertintos 238 reklamos, iš kurių net 73,5 % buvo apgaulinga reklama. Net 74,5 % apgaulingų reklamų, naudojo humora, kaip maskavimo priemonę, kuri klaidina potencialius klientus. Šiuo tyrimu siekiama įrodyti, kad humoras skatina ištrūkti arba paslėpti, tam tikrus žmonių suvaržymus, taip pat, jog kai kurie reklamuotojai ketina pasinaudoti klaidinančios reklamos pranašumais, siekiant parodyti humoro galimybes, mažinant suvaržymo įtaką, žmonių gyvenime. Tyrimo pagalba, taip pat buvo nustatyta, kad įvairaus tipo humoras yra naudojamas, siekiant apgauti klientus ir tam tikrais momentais naudojamas, priimant sprendimus. Svarbu suprasti, kad humoras nėra vienintelis metodas, kuris naudojamas apsaugoti žmonių mintis nuo suvokimo apie tikrąją produkto vertę. Prieš priimant pirkimo sprendimą, būtina įvertinti teikiamą produkto naudą.[9]

Baudžiamoji atsakomybė redaguoti

Remiantis šiuolaikinėmis teismų sistemomis, korporacinės propagandos naudojimas yra reguliuojamas įstatymų, nors daugelis vyriausybių ir politinių partijų visame pasaulyje (geriausiai žinomi JAV, Didžioji Britanija ir Indija) patvirtina nuostatas, tenkinančias korporacinjų remėjų interesus. Priimant sprendimą, bausti už tokio tipo elgesį, įstatymų leidžiamasis organas turėtų priimti politinį sprendimą, kad toks elgesys yra nusikalstamas. Tačiau remiantis vakarietiškais įstatymais, korporacijos yra laikomos teisėtomis ir turinčiomis žodžio laisvę, kurios pagalba galima panaudoti propagandos teisinimui. Koproracinės propagandos patraukimas baudžiamajai atsakomybei yra stabdomas privatizavimo procesų, kurie remiasi teisinės laisvės sistemomis. Tai suteikia korporacijoms didžiulę teisinę galią. Korporacijos pelningumas priklauso nuo disponuojamų laisvių, kuriomis remiantis yra valdoma korporacijos veikla.

Išnašos redaguoti

  1. ↑ Nayyar, P.R. (1990) „Information asymmetries: a source of competitive advantage for diversified service firms“, Strategic Management Journal, 11: 513–519.
  2. ↑ Aaker, D.A. and Myers, J.G. (1991) Advertising Management, New York: Prentice-Hall.
  3. ↑ Brown, T.J. and Dacin, P.A. (1997) „The company and the product: corporate associations and consumer product responses“, Journal of Marketing, 61 (1): 68-84.
  4. ↑ Argenti, P.A. (2009) Corporate Communication, New York: McGraw-Hill/Irwin.
  5. ↑ Krone, K., Jablin, F.M., and Putnam, L.L. (1987) "Communication theory and organisational communication: multiple perspectives", in F.M. Jablin et al (eds), Handbook of Organizational Communication, pp. 18-69, Newbury Park, CA: Sage Publications.
  6. ↑ Dutton, J. and Ottensmeyer, E. (1987) "Strategic issue management systems: forums, function and context", Academy of Management Review, 12: 355-365.
  7. ↑ Cobb, B.W. and Elder, C.D. (1972) Participation in American Politics: the Dynamics of Agenda Building, boston: Allyn and Becon
  8. ↑ Gonzales, Niero (9 March 2013). „Half of Destructoid's readers block our ads. Now what?“. Destructoid. Suarchyvuotas originalas 2013-03-12. Nuoroda tikrinta 14 June 2013.
  9. ↑ Shabbir, H., & Thwaites, D. (2007). The use of humour to mask deceptive advertising. Journal Of Advertising, 36(2), 75-85.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Korporacinė_propaganda&oldid=7231079"