Korfu incidentas

Data	1923 rugpjūčio 29 d. – 1923 rugsėjo 27 d.
Vieta	Korfu, Graikija
Rezultatas	Susitarimas tarp Italijos ir Graikijos karalysčių, tarpininkaujant Tautų Sąjungai

Konflikto šalys

Italija

Graikija

Korfu incidentas - 1923 m. įvykusi diplomatinė krizė tarp Graikijos ir Italijos.

Konfliktas redaguoti

Tarp Graikijos ir Albanijos kilo pasienio konfliktas. Abi šalys pradėjo ginčą Ambasadorių konferencijoje, kuri sudarė komisiją, turėjusią nustatyti sieną tarp abiejų valstybių. Sieną turėjo patvirtinti Tautų Sąjunga. Kelios šalys (įskaitant ir Italiją) skyrė nedidelius dalinius karių, turėjusių užtikrinti komisijos saugumą teritorijos apžiūros metu.

Incidentas Graikijoje redaguoti

1923 m. rugpjūčio 27 d. trys Italijos kariai važiavo automobiliu Graikijos teritorijoje. Jiems teko sustoti, nes ant kelio gulėjo nuvirtęs medis. Norėdami jį patraukti kariai išlipo iš automobilio, tačiau buvo užpulti ir nužudyti. Greičiausiai tai padarė albanų banditai apsimetę graikais^[1]. Tarp žuvusiųjų buvo ir generolas Enrico Tellini.

Italijos reakcija redaguoti

Rugpjūčio 29 d. Italija pateikė Graikijai ultimatumą - ji reikalavo 50 milijonų Italijos lirų reparacijų ir mirties bausmės žudikams. Graikams nepavyko nustatyti žudikų, todėl rugpjūčio 31 d. Italija ėmė bombarduoti ir užėmė graikams priklausiusią Korfu salą Jonijos jūroje. Atakos metu žuvo mažiausiai 15 civilių. Slaptuoju invazijos motyvu buvo Korfu salos strateginė padėtis, atverianti kelią į Adrijos jūrą. Telinio nužudymas laikomas tik patogiu pretekstu.

Sprendimas redaguoti

Graikija kreipėsi į Tautų Sąjungą, kuri iš pradžių pasmerkė okupaciją. Konflikto sprendimas buvo perduotas Ambasadorių konferencijai ir tiek Italija, tiek Graikija sutiko vykdyti konferencijos sprendimą. Konferencija patenkino Italijos reikalavimą dėl reparacijų ir liepė Graikijai atsiprašyti, su kuo valstybė sutiko. Rugsėjo 27 d. Italijos karinės pajėgos buvo išvestos iš Korfu.

Ambasadorių konferencijos sprendimas buvo aršiai kritikuojamas - Tautų Sąjunga pateisino Italijos agresiją prieš Graikiją ir visai negynė mažesnės valstybės.

Nuorodos redaguoti

↑ Albania's Captives. Pyrrhus J. Ruches. Argonaut, 1965 p. 120 "He had no trouble recognizing three of them. They were Major Lepenica, Nevruz Belo and Xhellaledin Aqif Feta, alias Daut Hohxa."

[1] Albania's Captives. Pyrrhus J. Ruches. Argonaut, 1965 p. 120 "He had no trouble recognizing three of them. They were Major Lepenica, Nevruz Belo and Xhellaledin Aqif Feta, alias Daut Hohxa."

[1]