Kontinentinis kongresas
Kontinentinis kongresas (angl. Continental Congress) buvo trylikos pirmųjų JAV valstijų delegatų suvažiavimas, Amerikos revoliuciniu periodu tapęs valdančiuoju Jungtinių Amerikos Valstijų organu. 1774-1789 metais kongresas rinkosi tris kartus.
Pirmasis Kontinentinis kongresas redaguoti
Pirmasis Kontinentinis kongresas, kuris 1774 metais trumpam susirinko Filadelfijoje, susidarė iš 56 delegatų. Kongresas buvo sušauktas kaip atsakas į Didžiosios Britanijos karalystės parlamento 1774 metais išleistus Prievartos įstatymus. Protestuodami delegatai paskelbė Didžiosios Britanijos karalystei ekonominį boikotą ir peticija kreipėsi į Anglijos karalių Jurgį III, kad būtų atitaisytos skriaudos.
Antrasis Kontinentinis kongresas redaguoti
Iki 1775 metų gegužės 10 dienos, kai buvo sušauktas antrasis Kontinentinis kongresas, prasidėjo JAV nepriklausomybės karas. Nuosaikių pažiūrų delegatai vis dar tikėjosi, kad kolonijos galėtų susitaikyti su Didžiosios Britanijos karalyste, tačiau judėjimas už nepriklausomybę greitai įgijo tvirtą pagrindą. Kongresas įkūrė Kontinentinę armiją, sukoordinavo karo veiksmus. 1776 metų liepos mėn. 4 d. kongresas paskelbė nepriklausomybę nuo britų valdžios.
Nepriklausomybės deklaracija, oficialiai pavadinta ‘Trylikos Jungtinių Amerikos Valstijų vienbalse deklaracija’, yra Jungtinių Amerikos Valstijų įsteigimo dokumentas. 1776 m. liepos 4 d. ją vienbalsiai priėmė Antrojo Kontinentinio kongreso 56 delegatai, susirinkę Pensilvanijos valstijos rūmuose, vėliau pervadintuose Nepriklausomybės sale Filadelfijoje. Deklaracijoje pasauliui yra paaiškinta, kodėl Trylika kolonijų save laiko nepriklausomomis suvereniomis valstybėmis, nebepriklausančiomis britų kolonijinei valdžiai.
Kongreso priimti Konfederacijos straipsniai, kurie buvo ratifikuoti 1781 metais, sukūrė naują valdžios sistemą.
Trečiasis Kontinentinis kongresas redaguoti
Ratifikavus Konfederacijos straipsnius, kongresas įgavo naują pavadinimą - Konfederacijos kongresas, kuris dirbo nuo 1781 iki 1789 metų. Konfederacijos kongresas padėjo JAV įveikti paskutinius karo etapus, tačiau taikos metu kongreso svarba sumažėjo. Pagal Konfederacijos straipsnius, Konfederacijos kongresas turėjo mažai galios priversti pavienes valstijas laikytis kongreso priimtų sprendimų. Išrinkti delegatai vis labiau atsisakinėjo dirbti šiame kongrese. Politikai teikė pirmenybę darbui valstijų valdžioje, tad kongresui buvo sunku surinkti balsų kvorumą. Kai Konfederacijos straipsnius pakeitė JAV konstitucija, Konfederacijos kongresas buvo pakeistas Jungtinių Valstijų kongresu.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Burnett, Continental Congress, 726.