Konstantinas Liudvikas Pliateris
Konstantinas Liudvikas Pliateris (lenk. Konstanty Ludwik Plater; 1722–1778 m.) – grafas, Trakų kaštelionas nuo 1770 metų, Mstislavlio vaivada (1758–1770), Polocko kaštelionas (1754–1758), Lietuvos didysis raštininkas (1746–1754), Lietuvos Tribunolo maršalka 1754 metais, Daugpilio ir Infliantų seniūnas. Buvo ATR pasiuntiniu į Rusiją.
Konstantinas Liudvikas Pliateris | |
---|---|
Pliateriai | |
Pliaterių herbas | |
Gimė | 1722 m. |
Mirė | 1778 m. (~56 metai) |
Tėvas | Jonas Liudvikas Pliateris |
Motina | Rozalija Bžostovskaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Augusta Oginskaitė |
Vaikai | Juozapas Vincentas, Antonijus Tadeušas, Ana Jadvyga, Rozalija Gonorata, Marija, Konstantinas, Augustas |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Konstantinas Liudvikas Pliateris |
Biografija
redaguotiPliaterių giminės, kilusios iš Livonijos ordino riterio fon dem Briolio-Pliaterio, Henriko Pliaterio šakos atstovas, magnatas, stambus žemvaldys Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose.
1737 metais Konstantinas Liudvikas Pliateris paveldėjo nuo savo tėvo grafo Jono Liudviko Pliaterio, pradėjusio statyti savo pilį Kraslavo mieste, Zadvisko hercogystėje. Jis ruošėsi padaryti ją visos Latvijos centru, ketindamas perkelti tenai visas administracines įstaigas iš Dinaburgo, taip pat Infliantų vaivadijos dvasine sostine Infliantų vaivadijos įkurdamas ten infliantų vyskupo katedrą. Buvo gauta netgi Romos popiežiaus bulė, bet pirmas ATR padalijimas perbraukė tuos planus.
1755–1767 metais jo nurodymu atstatė prekybos aikštę ir miesto rotušę, pastatė puošnią akmeninę Romos katalikų Švento Liudviko (visos Pliatrių giminės globėjo) bažnyčią vėlyvojo baroko stiliuje, Kraslavskių rūmus, kurie tapo pagrindine Pliaterių rezidencija. 1757 metais čia atsidarė Kraslavsko dvasinė seminarija – pirmoji mokymo įstaiga Latvijoje.
Konstantinas Liudvikas Pliateris suspėjo baigti rūmų statybą Kraslave tik dalinai. Pliaterių rūmų bibliotekoje per gyvenimą jo buvo surinkta apie 20 tūkstančių tomų. Vėliau ten įsikūrė vienuolyno mokykla našlaičiams ir mažai pasiturinčių tėvų vaikams.
1754 metais apdovanotas Baltojo erelio ordinu, Šv. Stanislovo ir Rusijos Švento Aleksandro Neviškio ordinų kavalierius.
Šeima ir vaikai
redaguotiNuo santuokos su Augusta Oginskaite iš kunigaikščių Oginskių giminės turėjo keletą vaikų.
Išnašos
redaguotiNuorodos
redaguoti- Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008.
- [1]Голубев Е.Плятеры. 2010
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Valerijonas Antanas Żaba |
Polocko kaštelionas 1754–1758 |
Po to: Adomas Bžostovskis |
Prieš tai: Ignotas Sapiega |
Mstislavlio vaivada 1758–1770 |
Po to: Juozapas Jurgis Hilzenas |
Prieš tai: Tadas Oginskis |
Trakų kaštelionas 1770 |
Po to: Andrius Ignotas Oginskis |