Konstantinas Dalevskis
| Konstantinas Dalevskis lenk. Konstanty Dalewski | |
|---|---|
| |
| Konstantinas Dalevskis | |
| Gimė | 1835 m. vasario 18 d. Skubėtai prie Šalčininkų, Rusijos imperija |
| Mirė | 1871 m. gegužės 27 d. (36 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Tėvas | Dominykas Dalevskis |
| Motina | Dominyka Narkevičiūtė |
| Veikla | rezistentas, 1863 m. sukilimo, 1871 m. Paryžiaus komunos dalyvis. |
Konstantinas Dalevskis (lenk. Konstanty Dalewski; 1835 m. vasario 18 d. Skubėtuose prie Šalčininkų, Rusijos imperija – 1871 m. gegužės 27 d. Paryžiuje, Prancūzija) – rezistentas, 1863 m. sukilimo, 1871 m. Paryžiaus komunos dalyvis[1]
Dalevskių šeima redaguoti
Dominykas Dalevskis ir Dominyka Narkevičiūtė Dalevskienė viso susilaukė 10 vaikų.
Pranciškus Dalevskis, gim. 1825 m., ir Aleksandras Dalevskis, gim. 1827 m., įkūrė Lietuvos jaunimo brolybės sąjungą, rezistentai, Pranciškus taip pat 1863 m. sukilimo dalyvis, Tekla Dalevskytė-Jenikienė, gim. 1829 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Julija Dalevskytė-Berkmanienė, gim. 1830 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Juzefa Dalevskytė, gim. 1832 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Konstantinas Dalevskis, gim. 1835 m., 1863 m. sukilimo dalyvis, 1871 m. Paryžiaus komunos dalyvis; jo dvynė sesuo Zuzana Dalevskytė-Turskienė, gim. 1835 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė, gim. 1838 m., 1863 m. sukilimo dalyvė; Titas Dalevskis, gim. 1840 m., 1863 m. sukilimo dalyvis; Ksavera Dalevskytė, gim. 1842 m., 1863 m. sukilimo dalyvė.[2][3][4]
Ankstyvieji gyvenimo metai ir studijos redaguoti
Konstantinas Dalevskis kartu su seserimi dvyne Zuzana gimė 1835 m. vasario 18 d. Skubėtuose smulkiųjų bajorų šeimoje.[2] Lenkų herbynuose rašoma, jog Dalevskių protėviai atvyko iš Liublino vaivadijos.[3][5]
Ūgtelėjęs berniukas mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Tačiau gimnazijos nebaigė. Kartu su broliu Titu išvyko į Maskvą. Maskvoje kurį laiką ruošėsi laikyti stojamuosius egzaminus į Maskvos universiteto Matematikos fakultetą. Universitete Konstantinas pasimokė neilgai. Studijų Maskvoje metu Konstantino brolis Titas Dalevskis tapo aktyviu studentų organizacijos „Ogol“ nariu, Maskvoje praktiškai jis šiai organizacijai vadovavo. Organizacijos viduje Titas Dalevskis įkūrė slaptą sekciją, į kurią įėjo daugiausiai studentai, kilę iš Vilniaus gubernijos. Tarp jų buvo ir Konstantinas. Ši sekcija sprendė politinius Lietuvos ir Lenkijos klausimus.[6][7][8]
Vėliau Konstantinas Dalevskis išėjo iš Maskvos universiteto ir baigė matininkų kursus. Baigęs kursus, išvyko į gimtinę ir 1862 m. įsidarbino matininku Kauno apskrityje.[2]
Dalyvavimas 1863 m. sukilime redaguoti
Prasidėjus 1863 m. sukilimui, Konstantinas Dalevskis prisijungė prie Zigmanto Sierakausko, šio buvo paskirtas į pulkininko Antanevičiaus būrį. Dalyvavo Biržų kautynėse. Po Biržų mūšio, kai sukilėliai patyrė pralaimėjimą ir Zigmantas Sierakauskas sunkiai sužeistas pateko į nelaisvę, jo funkcijas perėmė štabo viršininkas Ignas Leskauskas. Konstantinas Dalevskis buvo pakeltas karininku, vadovavo susidariusiam savo būriui. Prisijungė prie Antano Mackevičiaus. Konstantino būryje buvo nemažai jaunų žmonių (tarp kurių, be kitų, buvo Stepono Geištoro sūnūs: Boleslovas, Juozapas ir Bronislovas, du Stengelmeieriai ir kt.). Drąsus, visada ramus, net iš mūšio lauko po kulkų kruša pakeldavo sužeistuosius ar kritusiųjų ginklus.[9]
Po kelių smulkesnių mūšių Konstantinas Dalevskis buvo sunkiai sužeistas ir paslėptas viename dvare. Ilgai sirgo. 1864 m. vasarą pasveikęs Dalevskis slapta per Rygą išvyko iš šalies. Keletą kartų slaptu keliu buvo grįžęs gelbėti paliktų draugų. Išvykęs į užsienį, patraukė į Šveicariją, įsidarbino metalo apdirbimo gamykloje Sankt Galene. Vėliau išvyko į Paryžių, kur įsidarbino Vladislavo Mickevičiaus Liuksemburgo leidykloje - knygyne. Čia šalia knygyno gavo gyvenimui nedidelį butą.[9]
Dalyvavimas Paryžiaus komunoje ir paskutinieji gyvenimo metai redaguoti
1871 m. kilus Paryžiaus komunai, Konstantinas Dalevskis kovojo 6-ojo Nacionalinės gvardijos bataliono gretose. Įvykus paliauboms, 1872 m. gegužės 27 d. jis grįžo dirbti į Vladislavo Mickevičiaus knygyną.[2]
Dėl melagingo pranešimo, kad iš namo, kuriame buvo knygynas, buvo paleista kulka, Konstantinas Dalevskis buvo sušaudytas 1871 m. gegužės 27 d. Liuksemburgo soduose, kaip komunos dalyvis. Kartu su juo buvo sušaudytas iš pas jį prisiglaudęs bičiulis, komunos dalyvis Aleksandras Vernickis, pažįstamas nuo Maskvos universiteto laikų.[2][9][10]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Dalevskiai Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 V.Merkys. Dalevskių šeima. Vilnius: Vaga, 1967.
- ↑ 3,0 3,1 Sudarytojos Tamara Bairašauskaitė, Jolanta Sikorska Kulesza. Apolonija Dalevskytė – Sierakauskienė. Atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-028-8.
- ↑ Sudarytoja Tamara Bairašauskaitė. 1863 -1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-031-8.
- ↑ A.Boniecki. Herbarz Polski. T.4. Warszawa, 1901, p. 65-66.
- ↑ Irma Randakevičienė. Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų, lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogół”, 2020. Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2020-05-27.[2][neveikianti nuoroda]
- ↑ Franciszek Nowiński. Stowarzyszenie Studentów „Ogół“. [3][neveikianti nuoroda]
- ↑ Т.Ф.Федосова. Польское студенческое общество в Московском университете (1855-1863 г.г.) - Освободительное движение западных и южных славян ХIХ-ХХ в.в. Москва, 1965.
- ↑ 9,0 9,1 9,2 Gieysztor Jakub, Pamiętniki z lat 1857-1865, t. I. Wilno 1921.
- ↑ „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Lietuviškumo idėja ir 1863 metų sukilimas