Konradas Šulcas

Konradas Šulcas (Šultcas) (vok. Conrad Schul(t)z, latv. Konrāds Šulcs; 1731 m. sausio 1 d. Jelgavoje – 1802 m. sausio 23 d. Žeimelyje) – iš Baltijos vokiečių kilęs Latvijos ir Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, religinės bendruomenės veikėjas.

Biografija redaguoti

Konrado Šulco kapavietė Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje

Gimė ir augo amatininko šeimoje. Mokėsi namuose ir Jelgavos mokykloje, nuo 1744 m. buvo Duobelės vargonininko padejėju. Gavęs Jelgavos miesto stipendiją, nuo 1751 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. 1755 m. dirbo namų mokytoju Duolėje (prie Rygos). 1759 m. paskirtas kunigu į Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčią, tuo metu priklaususią Kuršo konsistorijos Bauskės diecezijai. Šiame miestelyje 1786 m. vietoj medinės pradėjo statyti neogotikinę akmens mūro bažnyčią. 1793 m. rugsėjo 29 d. naujoji šventovė buvo konsekruota.

1761 m. vedė Katariną Magdaleną Rosenberger, 1772 m. jiems gimė sūnus Lybegotas Otto Konradas – būsimasis Latvijos ir Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, latvių literatas.

Kun. Konradas Šulcas paruošė Lietuvai skirtos atskiros Konsistorijos projektą ir 1783 m. Collegium Synodale repraesentativum vardu ji buvo įsteigta. Už tai K.Šulcui suteiktas Lietuvos generalinio senjoro laipsnis. Paruošė jis ir parapijos įstatus (1782 m.), ir miestelio mokyklos mokymo planus (1790 m.). Lietuvos evangeliškų parapijų kunigams 1795 m. K.Šulcas latviškai parašė parankinę knygą „Lettisches Pastoral–Hand–Buch”. 1772 m. kartu su kitais įsteigė Bauskės kunigų našlių kasą ir nuo 1784 m. buvo jos asesoriumi.

Palaidotas Žeimelio bažnyčioje, ant sakyklos stovo pritvirtinta atminimo lenta su vokišku užrašu.

Konradas Šulcas

Biografija redaguoti

Šaltiniai redaguoti