Concorde

(Nukreipta iš puslapio Konkordas)
Concorde
Air France „Konkordas“
Tipas viršgarsinis oro laineris
Gamintojas Sud (dabar Aérospatiale)-BAC (dabar BAE Systems)
Pirmas skrydis 1969 m. kovo 2 d.
Baigtas naudoti 2003 m. lapkričio 26 d.
Pagrindiniai naudotojai British Airways
Air France
Pagaminta vnt. 20
Vieneto kaina 46 mln. JAV dol. (1977 m.)

Aérospatiale/BAC Concorde (liet. vadinamas Konkordu) buvo vienas iš dviejų iki šiol sukurtų ir eksploatuotų viršgarsinių transportinių lėktuvų modelių, naudotų komerciniam keleivių gabenimui (kitas buvo Tupolev Tu-144).

Lėktuvą bendrai kūrė Prancūzijos įmonė „Sud Aviation“ (vėliau – „Aérospatiale“) ir Jungtinės Karalystės įmonė „British Aircraft Corporation“ (BAC). „Concorde“ – pagal skraidančio sparno schemą sukurtas žemasparnis monoplanas su keičiama nosies geometrija.

Susidomėjimą galimybe įsigyti lėktuvą išreiškė beveik dvi dešimtys aviakompanijų, svarsčiusių įsigyti apie 100 orlaivių: „Pan Am“, „BOAC“ (vėliau tapusi „British Airways“), „Air France“ (visos trys aviakompanijos buvo pirmieji užsakovai, pageidavę įsigyti po 6 lėktuvus), taip pat „Panair do Brasil“, „Continental Airlines“, „Japan Airlines“, „Lufthansa“, „American Airlines“, „United Airlines“, „Air India“, „Air Canada“, „Braniff“, „Singapore Airlines“, „Iran Air“, „Olympic Airways“, „Qantas“, „CAAC Airlines“, „Middle East Airlines“ ir „TWA“.[1] Dėl aštuntojo dešimtmečio pradžioje prasidėjusio naftos kainų šuolio visos jos, išskyrus BOAC ir Air France, savo užsakymų atsisakė.

Pirmą skrydį atliko 1969 m. kovo 2 d., o komercinius skrydžius pradėjo 1976 m., kurie tęsėsi net 27 metus. Konkordas reguliariai skraidė iš Londono Hitrou tarptautinio oro uosto („British Airways“) ir Paryžiaus Šarlio de Golio tarptautinio oro uosto („Air France“) į Niujorko Džono F. Kenedžio tarptautinį oro uostą ir Vašingtono Daleso tarptautinį oro uostą.

1995 m. rugpjūčio 16 d. Konkordas apskriejo pasaulį per 31 valandą, 27 minutes ir 49 sekundes.

Poveikis aplinkai redaguoti

„Concorde“ susilaukė daug kritikos dėl aplinkai daromo poveikio – pasiekus garso greitį sukuriamos smūginės bangos, didelio triukšmo eksploatuojant ant žemės, taip pat ozono sluoksnį ardančių dujų emisijų. 1995 m. JAV Nacionalinės okeanų ir atmosferos administracijos (angl. National Oceanic and Atmospheric Administration) mokslininkas Deividas Feihis (angl. David Fahey) paskelbė jog 500 viršgarsinių lėktuvų eksploatacija gali sumažinti ozono sluoksnį 2 procentais, kas buvo gerokai daugiau nei manyta anksčiau.[2]

Kaštai redaguoti

 
Pirmasis Aerospatiale-BAC Concorde

Gamybos pradžioje „Concorde“ kaina siekė apie 33,8 mln. JAV dolerių (2021 m. kainomis – 168 mln.).[3] Vyriausybių subsidijų dėka British Airways ir Air France juos įsigijo mažesne kaina.

Programos pradžioje (1962 m.) buvo planuojama jog lėktuvo sukūrimo kaina sieks 70 milijonų svarų sterlingų (1,39 mlrd. 2019 m. kainomis). Visos programos kaina, įskaitant dėl vėlavimų padidėjusias sąnaudas, siekė 1,5–2,1 mlrd. svarų sterlingų (1976 m. kainomis, 9–13,2 mlrd. 2021 m. kainomis). Didelę jos dalį padengė D. Britanijos ir Prancūzijos vyriausybių subsidijos.

 
British Airways „Concorde“

1972 m. kainomis lėktuvo eksploataciniai kaštai siekė 3800 JAV dolerių už skrydžio valandą (26 585 JAV dolerių 2022 m. kainomis). Palyginimui tuo metu populiariausio ikigarsinio didelių nuotolių avialainerio Boeing 707 eksploatacijos kaštai siekė 1835 JAV dolerius už valandą, naujai pasirodžiusio Boeing 747 – 3500 (atitinkamai 13260 ir 25291 JAV dolerių 2021 m. kainomis); 3050 jūrmylių (5650 km) nuotolio maršrute iš Londono į Niujorką eksploatuojant Boeing 707 sąnaudos sudarė 13750 JAV dolerių arba 3,04 cento už vieną keleivio vietą jūrmylei (1971 m. kainomis), Boeing 747 – 26200 JAV dolerius arba 2,4 cento už vieną keleivio vietą jūrmylei, o „Concorde“ – 14250 JAV dolerius arba 4,5 cento už vieną keleivio vietą jūrmylei.

Didelės kuro sąnaudos yra būdingos visiems viršgarsiniams lėktuvams. Dėl aukštų eksploatacinių kaštų „Boeing“ atsisakė lygiagrečiai kurto viršgarsinio avialainerio „Boeing 2707“ projekto. Net ir kuro kainų kitimui mažiau jautri, tačiau savo pasiekimų reklamavimu labiau suinteresuota Sovietų Sąjunga taip pat toliau neplėtojo Tu-144 projekto, o pagamintus orlaivius naudojo tik labai ribota apimtimi.[4]

1983 m. Pan American apkaltino JK vyriausybę neteisėtai subsidijuojant „Concorde“ vykdomus „British Airways“ skrydžius, nes maršrute Londonas – Niujorkas pirmos klasės bilieto kaina į abi puses siekė 2399 svarus sterlingų (8612 svarus 2021 m. kainomis), kai skrydžio ikigarsiniu lėktuvu bilietas buvo parduodamas už 1986 svarus (7129 svarus 2021 m. kainomis).[5][6][7]

Eksploatacijos pabaiga redaguoti

Po 2000 m. liepos 25 d. avarijos Paryžiuje, kai kilimo metu sudužo Air France „Concorde“, taip pat dėl didelių eksploatacijos sąnaudų ir kitų faktorių, buvo priimtas sprendimas atsisakyti „Konkordų“.

Šis lėktuvas paskutinį kartą į orą pakilo 2003 m. spalio 24 d.

Eksponuojami orlaiviai redaguoti

Iš 20 pagamintų šio modelio lėktuvų, XXI a. pradžioje 18 buvo eksponuojami viešai.

Eksponuojamų „Concorde“ sąrašas
Lėktuvo registracijos (gamyklinis) Nr. Livrėja (dažymo schema) Vietovė
G-AXDN (101) British Aircraft Corporation IWM Duxford, Anglija
G-BBDG (202) British Airways Brooklands Museum, Weybridge, Anglija
G-BOAA British Airways National Museum of Flight, East Fortune, Škotija
G-BOAB British Airways Hitrou oro uostas, Anglija
G-BOAC (204) British Airways Mančesterio oro uostas, Anglija
G-BOAD British Airways Intrepid muziejus, Niujorkas, JAV
G-BOAE British Airways Charnocks, Barbadosas
G-BOAF British Airways Aerospace Bristol, Bristolis, Anglija
G-BOAG British Airways Sietlas, JAV
G-BSST (002) British Aircraft Corporation Fleet Air Arm Museum, Yeovilton, Anglija
F-WTSS (001) Air France Musée de l’air et de l’espace, Le Burže, Prancūzija
F-BTSD (213)
F-BVFA Air France Chantilly, Virdžinija, JAV
F-BVFB Air France Sinsheim, Vokietija
F-BVFC Air France Blagnac, Prancūzija
F-WTSB (201)
F-BVFF Air France Roissy-en-France, Prancūzija
F-WTSA Air France Athis-Mons, Prancūzija

Techniniai duomenys redaguoti

 
Pirmas skrydis, 1969
 
„Concorde“ pilotų kabina

Pagrindinės redaguoti

  • Įgula: 3 (2 pilotai ir 1 skrydžio inžinierius)
  • Talpa: 100–150 keleivių
  • Ilgis: 61,66 m
  • Sparnų mojis: 25,6 m
  • Aukštis: 12,2 m
  • Vidinis fiuzeliažo ilgis: 39,32 m
  • Didžiausias fiuzeliažo išorinis plotis: 2,88 m
  • Didžiausias fiuzeliažo vidinis plotis: 2,63 m
  • Didžiausias fiuzeliažo išorinis aukštis: 3,32 m
  • Didžiausias fiuzeliažo vidinis aukštis: 1,96 m
  • Sparnų plotas: 358,25 m²
  • Maksimali kuro talpa: 95680 kg
  • Tuščio svoris: 78700 kg
  • Jėgainė: 4 × turboventiliatoriai varikliai Rolls-Royce/SNECMA Olympus 593 Mk 610

Eksploatacinės redaguoti

  • Kreiserinis greitis: 2,02 Macho (2179 km/h)
  • Didžiausias greitis: 2,23 Macho (2405 km/h, 1974 m. kovo 26 d. rekordas)
  • Skrydžio nuotolis: 7250 km
  • Skrydžio lubos: 18300 m
  • Kopimo greitis: 1,525 km/min (25,41 m/s)
  • Didžiausia nosies galo temperatūra: 127 °C
  • Kuro sąnaudos: 47 svarai myliai (13,2 kg/km)
  • Reikalingas pakilimo tako ilgis (pilnai pakrautam): 3 600 m (11 800 pėdų)[8]

Nuorodos redaguoti

 

Išnašos redaguoti

  1. Concorde orders and options“. heritage-concorde. Archyvuota iš originalo
  2. Fahey, D. W.; et al. (1995). „Emission Measurements of the Concorde Supersonic Aircraft in the Lower Stratosphere“. Science. 270 (5233): 70. Bibcode:1995Sci…270…70F.
  3. Airliner price index“. Flight International. 10 August 1972. p. 183.
  4. Melik-Karamov, Vitaly. "Жизнь и смерть самолета „ТУ-144
  5. Concorde fares anger Pan Am“. Flight International. 7 January 1984. p. 3
  6. Pan American World Airways Tuesday charged the British government…“ UPI. 27 December 1983
  7. British Airways“. The New York Times. 29 December 1983
  8. Extremely Comprehensive Concorde Relaunch Kit from Air France“. Travel News Asia. 17 October 2001