Konkūrinis jodinėjimas
Konkūrinis jodinėjimas arba parodomieji šuoliai per kliūtis[1][2] – žirginio sporto rūšis, raitelių varžybos griaunamų kliūčių ruože.[3]. Konkūrinis jojimas atsirado XVIII a., kai jį pradėjo praktikuoti raitieji medžiotojai iš Jungtinės Karalystės. Viena iš trijų jodinėjimo olimpinės programos rungčių.
Raitelio tikslas – be klaidų ir greitai įveikti kliūtis. Vidutinis kliūčių aukštis aukščiausio lygio varžybose – 160 cm. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pvz.: žirgo atsisakymas įveikti tam tikrą kliūtį), tačiau viršijus šį skaičių, duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama kiek laiko duetas praleidžia kliūčių ruože ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą (jeigu toks yra nustatytas) bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu. Konkūrų taisyklės yra griežtai reglamentuotos ir prižiūrimos Tarptautinės žirgų sporto federacijos arba FEI (Fédération Équestre Internationale).
Iki 2024 m. konkūrinis jojimas buvo įtrauktas į šiuolaikinės penkiakovės varžybas.[4][5]
Lietuvoje konkūrinio jodinėjimo sportu pradėta užsiimti 1920 m, o 1934 m. Lietuvos čempionate dalyvavo 248 žirgai. Per Antrąjį pasaulinį karą konkūrinis jodinėjimas liovėsi, o pokariu atkurtas tik 1956 m.[6]
Olimpinės varžybos redaguoti
Olimpinę trasą sudaro dvylika kliūčių, kurios būna skirtingų formų, pločio bei aukščio. Viena kliūtis yra dviguba, dar viena – triguba, o sistema iš trijų ar dviejų šuolių laikoma viena kliūtimi. Olimpinėse žaidynėse kliūčių aukštis – 160 cm. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų, bet viršijus šį skaičių duetas diskvalifikuojamas. Matuojama, kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu. Nugali greičiausiai be klaidų maršrutą įveikęs duetas. Trisdešimt geriausiai pasirodžiusių asmeninių konkūrų varžybų raitelių olimpinėse žaidynėse patenka į finalą.[7]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Šalia Palangos – nemokamas Žirgų šou
- ↑ Mūsų gyvūnai. Ponių lenktynės ir jaunųjų raitelių triukai parodoje „Žirgai 2019“ bei gyvūnai, „gimę“ iš medžio
- ↑ Konkūras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ A. ZADNEPROVSKIS: „ŠIUOLAIKINĖJE PENKIAKOVĖJE JOJIMAS TURI BŪTI PATOBULINTAS“
- ↑ Modern pentathlon chiefs back new sport to replace showjumping at 2028 Olympics
- ↑ Apie discipliną, LŽSF.
- ↑ Raiteliai su žirgais – viena komanda