Amerikos Valstijų Konfederacija

(Nukreipta iš puslapio Konfederacija (JAV pilietinis karas))

Amerikos Valstijų Konfederacija (angl. Confederate States of America) – valstybė Šiaurės Amerikoje, gyvavusi 18611865 m. Valstybė susikūrė, kai nuo JAV atsiskyrė pietinės valstijos, o likviduota JAV pilietinio karo metu. Konfederacijai priklausė 11 (iš 34) JAV valstijų.[1]

Amerikos Valstijų Konfederacija
Nepripažinta valstybė
1861 – 1865
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of {{{paprastas_pav}}}
Location of {{{paprastas_pav}}}
Amerikos Valstijų Konfederacija 1862 m.
Sostinė Montgomeris
Kalbos anglų
Valdymo forma Federacinė Respublika
Prezidentas
 1861–1865 Jefferson Davis
Era Jungtinių Valstijų pilietinis karas
 - Suformuota Konfederacija 1861 m. vasario 4 d.
 - Konfederatų pasidavimas 1865 m. lapkričio 6 d.
Plotas
 - 1860 1 995 392 km²
Gyventojai
 - 1860 9 103 332 
     Gyventojų tankumas 4,6 /km² 
 - Vergai 3 521 110 
Prieš
Po
Pietų Karolina
Misisipė
Florida
Alabama
Džordžija
Luiziana
Teksasas
JAV
Šiuo metu priklauso: Jungtinės Amerikos Valstijos JAV

JAV prezidentu išrinkus Abraham Lincoln vergovinės pietų valstijos paskelbė apie išstojimą iš JAV. Pirmoji 1860 m. gruodžio 20 d. apie atsiskyrimą paskelbė Pietų Karolina, vėliau ja pasekė Misisipė, Alabama, Florida, Džordžija, Luiziana, Teksasas, o pilietinio karo metu atsiskyrė Virdžinija, Tenesis, Arkanzasas ir Šiaurės Karolina. Misūryje ir Kentukyje buvo apylygiai sąjungos ir konfederacijos šalininkų, tačiau oficialiai jos taip pat priklausė konfederacijai; tai simbolizuoja ir 13 žvaigždučių Konfederacijos vėliavoje – po vieną kiekvienai valstijai.

Konfederacijos viceprezidentas Aleksandras Hamiltonas Stivensas
Konfederacijos teritorija
Konfederacijos vėliava po 1865 m. kovo 4 d.

Amerikos Valstijų konfederacijos įkūrimas paskelbtas 1861 m. vasario 4 d. Prezidentu tapo Jefferson Davis. sostine tapo Montgomeris Alabamoje, vėliau Ričmondas Virdžinijoje. Likusios JAV atsiskyrimą laikė neteisėtu ir atsisakė pripažinti Konfederaciją. Nors jokia Europos valstybė konfederacijos oficialiai nepripažino, britai vykdė su ja prekybą ir pardavė Konfederacijai karinių laivų.

Šalies teritorija buvo apie 2 mln. km², čia gyveno apie 9 mln. gyventojų, iš jų 3,5 mln. juodųjų vergų ir 133 tūkstančiai juodųjų atleistinių.

Kai Robert E. Lee ir kiti konfederatų generolai 1865 m. pavasarį pasidavė, konfederacija žlugo, o pilietinis karas pasibaigė. Pietinės valstijos vėl buvo prijungtos prie JAV.

Konfederacijos susikūrimo priežastimi istorikai laiko tai, kad buvo bijoma, kad respublikonai apribos arba panaikins vergovę, arba tai, kad valstijų teisių apribojimai vergvaldystės klausimais paskatino pietines valstijas pasitraukti iš Jungtinių Valstijų.

Atsiskyrimą palaikė ir kai kurie Pietų dvasiniai lyderiai. Benjamin M. Palmer (1818–1902), Pirmosios Presbiterių Bažnyčios Naujajame Orleane pastorius, 1860 m. skelbė apie tai, kad palaiko atsiskyrimą, nes baltieji pietiečiai esą turį teisę ir pareigą išlaikyti vergovę dėl savo ekonominio ir socialinio išlikimo, kad galėtų veikti kaip „bejėgių“ juodųjų „globėjai“, apsaugotų pasaulinius ekonominius interesus ir apgintų religiją nuo „ateistinio“ abolicionizmo.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Amerikos konfederacijos valstijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  2. Pamokslo tekstas Benjamin Palmer’s „Thanksgiving Sermon“