Koncertas fortepijonui Nr. 3 (Bethovenas)

Koncertas fortepijonui Nr. 3 c-moll (op. Nr. 37) – vokiečių klasikinės muzikos kompozitoriaus Liudviko van Bethoveno koncertas fortepijonui, parašytas 1796–1803 metais.

Apie koncertą fortepijonui c minoro tonacijoje Liudvikas van Bethovenas užsiminė 1796 m., kai jis dar buvo gastroliuojantis pradedantysis pianistas. Anksčiau buvo tikima, kad koncertą jis užbaigė 1800 m. ir nespėjo pristatyti tų metų balandžio 2 d. koncerte. Dabar linkstama manyti, kad Bethovenas didžiąją dalį koncerto parašė 1802 m. ir tobulino iki premjeros Vienoje 1803 m. balandžio 5 d. Premjeroje kompozitorius pats atliko fortepijono partiją. Jo draugas Ignacas fon Zaifrydas, vartęs partitūros lapus Liudvikui van Bethovenui, vėliau prisiminė: „Aš beveik nieko nemačiau, išskyrus tuščius puslapius. Daugiausiai tai vienam, tai kitam puslapyje buvo keli, man visiškai nesuprantami egiptietiški hieroglifai, kurie buvo užuominos jam; ir jis viską atliko iš atminties, nes, kaip ir daugeliu kitų atvejų, neturėjo laiko užrašyti.“ Tame pačiame koncerte įvyko kompozitoriaus „Antrosios simfonijos“ ir oratorijos „Kristus Alyvų kalne“ premjeros. Tikriausiai dėl papildomos trukmės, taip pat buvo atlikta „Pirmoji simfonija“.

Koncertas išspausdintas 1804 m. Vienoje ir paskirtas Prūsijos princui Liudvikui Ferdinandui. Kurdamas koncertą Liudvikas van Bethovenas neabejotinai pavyzdį ėmė iš Mocarto „Koncerto fortepijonui Nr. 24“, irgi c minoro tonacijoje. Pavyzdžiui, Bethoveno koncerto įžanga motyviškai susišaukia su Mocarto koncerto orkestrine įžanga, tačiau Bethoveno koncertas kur kas dinamiškesnis ir labiau varijuojantis: koncerto lėtoji Largo dalis pradedama tonaciškai nuo c minoro labai nutolusioje E mažoro tonacijoje. Savo ruožtu Liudviko van Bethoveno trečiasis koncertas fortepijonui paveikė J. Bramso koncertą fortepijonui d minore.