Kolubaros apygarda

Kolubaros apygarda (serb. Колубарски округ / Kolubarski okrug) – Serbijos administracinis vienetas, viena iš 8 apygardų Šumadijos ir Vakarų Serbijos regione. Apygardos teritorija plyti Vakarų Serbijos centrinėje dalyje. 2011 m. duomenimis, turėjo apie 174,5 tūkst. gyventojų. Administracinis centras – Valevo miestas, išsidėstęs prie Kolubaros upės.

Kolubaros apygarda
Колубарски округ / Kolubarski okrug

  Kolubaros apygardos geografinė padėtis
Valstybė Serbijos vėliava Serbija
Regionas Šumadija ir Vakarų Serbija
Administracinis centras Valevas
Savivaldybės 6
Gyventojų (2011) 174 513
Plotas 2 474 km²
Tankumas (2011) 71 žm./km²
ISO 3166-2 RS-09
Tinklalapis kolubarskiokrug.com
Vikiteka Kolubaros apygardaVikiteka
Kolubaros apygardos savivaldybės

Savivaldybės redaguoti

Kolubaros apygardą sudaro 6 savivaldybės:

  • Osečina (Општина Осечина)
  • Ubas (Општина Уб)
  • Laikovacas (Општина Лајковац)
  • Valevas (Град Ваљево)
  • Mionica (Општина Мионица)
  • Ligas (Општина Љиг)

Miestai redaguoti

Demografija redaguoti

Pagal 2011 m. Serbijos gyventojų surašymą, Kolubaros apygardoje gyveno 174 513 žmonių. Etninė sudėtis:[1]

Etninė grupė Populiacija
Serbai 166 325
Romai 4 045
Juodkalniečiai 215
Jugoslavai 161
Makedoniečiai 133
Kroatai 120
Kiti 3 514
Viso 174 513

Ekonomika redaguoti

Vystoma metalo apdirbimo („Krusik“, „Gradac“ įmonės), maisto perdirbimo pramonė, žemės ūkis (slyvos, avietės, gervuogės).

Kultūra redaguoti

Apygarda garsi kultūros ir istorijos paminklais:

  • Brankovinos (Brankovina) kaimo kultūros ir istorijos komplekso objektai - nuo 1979 m. paskelbti valstybės saugomais.
  • Musulmonų namai – XVIII a. turkų architektūra.
  • Nenadovičiaus bokštas (Кула Ненадовића) - 1813 m., pastatytas kunigaikščio Nenadovičiaus, vėliau turkų paverstas kalėjimu.
  • Valevo soboras – 1838 m., bizantinė architektūra.
  • Čelijės vienuolynas (Манастир Ћелије) - – XIII-XIV a.
  • Leličo vienuolynas (Manastir Lelić) – 1996 m., vyskupo Nikolos Velimirovičiaus tėviškėje.

Turizmas redaguoti

  • Divčibare kalnų kurortas, Banja Vrujci vandens gydyklos.

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „Попис становништва, домаћинстава и станова 2011. у Републици Србији“ (PDF). stat.gov.rs. Republički zavod za statistiku. Suarchyvuotas originalas (PDF) 11 August 2014. Nuoroda tikrinta 15 December 2016.