Kolonijinis Ceilonas

Kolonijinis Ceilonas – Šri Lankos istorijos laikotarpis, trukęs nuo portugalų atvykimo į Šri Lanką 1505 m. iki 1948 m., kai Didžioji Britanija suteikė salai nepriklausomybę. Šiuo laikotarpių salą valdė portugalai, olandai ir britai.

Portugalų valdymas

Francisco de Almeidos vadovaujami portugalai į salą atvyko 1505 m. ir rado septynias tarpusavy kovojančias karalystes, kurios nesugebėjo pasipriešinti atvykėliams. Portugalai 1517 musulmonų prekybos uoste Kolombe pastatė tvirtovę ir palaipsniui užvaldė pajūrio teritorijas. 1592 m. sinhalai perkėlė savo sostinę į Kandį, esantį salos gilumoje, kad neužgrobtų europiečiai. Nenutrūkstanti kova tęsėsi visą XVI a.

Daugelis žemumų sinhalai buvo verčiami priimti krikščionybę, o musulmonai buvo persekiojami ir bėgo į kalnus. Budistų dauguma nemėgo portugalų okupacijos bei jų įtakos ir buvo pasiruošusi pasveikinti bet kurią jėgą, kuri juos išvys. Tad kai 1602 m. į krantą išlipo olandų kapitonas Joris Spilberg, sinhalų karalius Kandyje kreipėsi į jį pagalbos.

Olandų valdymas

1638 m. olandai puolė visa jėga, bet tik 1656 m. krito Kolombas. Iki 1660 m. olandai valdė visą salą išskyrus Kandžio karalystę. Olandai persekiojo katalikus, bet nelietė budistų, hinduistų ir musulmonų. Tačiau jie apkrovė didesniais mokesčiais nei portugalai. Iš olandų-sinhalų santuokų atsirado burgeriai, Šri Lankos mažuma.

1659 m. jūrų kapitonas Robertas Knoksas atsitiktinai išlipo Šri Lankoje ir pateko į Kandžio karaliaus nelaisvę, Jis pabėgo po 19 metų ir apie nelaisvę parašė atsiminimus. Jie atkreipė britų dėmesį į Ceiloną.

Britų valdymas

XIX a. pabaigos vokiečių žemėlapis, vaizduojantis Ceiloną.

Per karus su Napoleonu Didžioji Britanija, bijodama, kad Prancūzijos okupuoti Nyderlandai perduos jai Ceiloną, užėmė salą 1796 m. beveik be pasipriešinimo. 1802 m. pagal Amienso sutartį olandai formaliai perdavė Ceiloną britams ir jis tapo karūnos kolonija. 1803 m. britai įsiveržė į Kandžio karalystė, pradėdami pirmą Kandžio karą, bet po kruvinos kovos buvo atremti. 1815 m. antrą Kandžio karą sinhalai pralaimėjo ir Šri Lanka prarado nepriklausomybę. Po kruvino Uvos maišto (ar trečiojo Kandžio karo) numalšinimo 1817–1818 m., Kandžio karaliai (Kandžio Najakai) išlaikė valdžią, bet tapo britų pavaldiniais.

Iš Kandžio valstiečių Dykviečių dekretu buvo atimta žemė ir jie buvo pasmerkti skurdui. Britai suprato, kad Ceilono aukštumos tinka kavai, arbatai ir kaučiukui auginti ir iki XIX a. vidurio Ceilono arbata tapo svarbiausia Britų rinkos preke, atnešdama milžiniškus turtus baltųjų plantatorių mažumai. Plantacijose dirbdavo tamilai ar darbininkai pagal kontraktą iš pietų Indijos, kurie greitai sudarė 10 % salos gyventojų. Šie darbininkai dirbdavo vergiškomis salygomis ir gyventi kambariuose, kurie mažai skyrėsi nuo tvartų.

Britų kolonistai teikė pirmenybę burgeriams, kai kuriems aukštos kastos sinhalams ir tamilams, kurių dauguma gyvena salos šiaurėje. Ši politika pablogino įvairių grupuočių santykius ir sukėlė priešiškumą, kuris išliko iki šių laikų. Tačiau britai pirmąkart salos istorijoje įdiegė demokratinius elementus. 1833 m. burgeriams buvo suteikta šiokia tokia savivalda. Tik 1909 m. prasidėjo konstitucinė plėtra ir daugpartinis susirinkimas ir tik 1920 m. išrinkti nariai nustelbė paskirtus britų. Visuotinis balsavimas buvo įvestas 1931 m. protestuojant sinhalų, burgerių ir tamilų elitui, kurie nenorėjo paprastiems žmonėms suteikti valdžią. Po Antrojo pasaulinio karo Šri Lanka tapo nepriklausoma valstybe 1948 m. vasario 4 d.