Kokina arba Erenkiojus (gr. Κόκκινα; turk. Erenköy, Koççina) – vietovė šiaurės vakarų Kipre, Tilirijos (turkiškai Dilirgos) regione. Faktiškai valdo Turkų Kipras, tuo pačiu Kokina yra Guzeljurto apygardos eksklavas. Kokina nuo pagrindinės Šiaurės Kipro teritorijos yra nutolusi keletą kilometrų. Kokiną supa kalnuota teritorija, šiauriniame šone yra Morfu įlanka.

Kokina
Kokina
Kokina
35°10′45″ š. pl. 32°36′42″ r. ilg. / 35.17917°š. pl. 32.61167°r. ilg. / 35.17917; 32.61167 (Kokina)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Kipro vėliava Kipras
Apygarda Nikosijos apygarda

Bent jau nuo XX a. pradžios Kokinoje gyveno beveik išimtinai Kipro turkai, kurie Kipro konflikto metu buvo priversti persikelti į kitas Šiaurės Kipro dalis. Šiuo metu teritorija naudojama išskirtinai kariniams tikslams. Iš trijų pusių šią Šiaurės Kipro Turkų Respublikos teritoriją supa JT taikdarių pajėgų Kipre (UNFICYP) stebima buferinė zona.

Kokina turi simbolinę reikšmę Kipro turkams dėl 1964 m. rugpjūčio įvykių (Tilirijos mūšis). 1976 m. visi Kokinos gyventojai buvo perkelti į Džialousą, nuo to laiko eksklave yra tik Turkijos ginkluotojų pajėgų karinė bazė.

Istorija redaguoti

Kokina graikiškai reiškia "raudona". Anksčiau ši vietovė vadinta Ayia Eleni. 1885 m. žemėlapyje čia pažymėta tik bažnyčia ir keli gyvenamieji pastatai. Panašu, kad iki 1911 m. čia niekas negyveno. 1936 m. čia persikėlė Kipro turkai iš netoliese esančių apylinkių vietovės pavadinimu Kokina ir naująjį kaimą taip pat pavadino Kokina. 1958 m. jis buvo pervadintas į Erenkiojų ("šventa vieta").

Tilirijos regione prasidėjus Kipro konfliktui 1964 m. vyko intensyvi graikų ir turkų bendruomenių konfrontacija. 1964 m. balandžio 4 d. abiejų bendruomenių ginkluotos grupės susirėmė dėl strateginės pozicijos, esančios šalia vienintelio regiono greitkelio. Tarp regiono kaimų taip pat buvo keletas sporadiškų susišaudymų. 1964 m. balandžio 8 d. UNFICYP pajėgoms pavyko sudaryti paliaubas, kurias užtikrino keliose kritinėse pozicijose išdėstytos UNFICYP pajėgos.

Kipro respublikos vyriausybės požiūriu Kokina buvo turkų nereguliariųjų pajėgų kovotojų permetimo į Kiprą vieta, nes apie 500 turkų kiprijotų savanorių, apmokytų ir apginkluotų Turkijoje, 1963 m. pabaigoje buvo išlaipinti būtent čia. Dėl to 1964 m. rugpjūčio 6 d. Graikų Nacionalinės Gvardijos ir Graikijos kariuomenės kariai, vadovaujami generolo Georgo Grivaso puolė teritoriją aplink Kokiną ir apsupo gyvenvietę bei privertė gyvenvietės gynėjus ir civilius pasitraukti į siaurą pajūrį. Turkų pajėgas sudarė Turkų Pasipriešinimo Organizacijos ir iš Turkijos permesti savanorių kariai. Pakrantė buvo apšaudyta artilerijos, gyvenvietė buvo apgriauta, žuvo daugiau nei 100 žmonių, 200 buvo sužeisti.[1]

Besiginantieji, nors ir atkirsti bei apsupti didesnių pajėgų, išlaikė pozicijas iki rugpjūčio 8 d., kai įsikišti nusprendė Turkija. Turkijos aviacija pradėjo bombarduoti graikų karinius ir civilinius taikinius. Tarp civilinių objektų žymiausia buvo netoliese buvusi ligoninė, kurios bombardavimo metu žuvo ir buvo sužalota gausybė civilių. Turkijos tolimesnės karinės eskalacijos grėsmė ir JT SAugumo Tarybos rezoliucija, kuria buvo reikalaujama nutraukti ugnį, privertė graikus nutraukti kovą. Sovietų Sąjungos įsikišimas sutrukdė tolimesnę Turkijos karinę eskalaciją, nes sovietai įspėjo, kad jei Turkija įsiverš į Kiprą, tai sovietai imsis atitinkamų veiksmų. Kipro prezidentas graikas arkivyskupas Makarijus taip pat paskelbė ultimatumą Turkijai, grasindamas pulti visas turkų gyvenvietes Kipre, jei nebus nutraukti oro antpuoliai. 1964 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskelbtos paliaubos ir UNFICYP pajėgos vėl išdėstytos šioje teritorijoje.

Turkija teigė, kad oro antskrydžiai ir tolimesnio įsikišimo grasinimai buvo pateisinami jų teise ginti turkus kipriotus pagal 1960 m. Garantijos sutartį. Gyvenvietė buvo sitpriai nukentėjusi nuo artilerijos apšaudymo ir JT pajėgos paskelbė ją nelaimės zona bei pristatė humanitarinę pagalbą civiliams.

Reikšmė redaguoti

Nuo 1963 m. gruodžio tūkstančiai turkų kipriotų dėl kovų su graikais susikoncentravo anklavuose. Kokina buvo vienas paskutiniųjų uostų, kuriuos valdė turkai kipriotai, dėl to ji buvo svarbi ryšiams su Turkija.

Graikų kipriotų akyse Kokina dėl ten veikiančių nereguliariųjų turkų kipriotų pajėgų buvo grėsme nacionaliniam saugumui. Jos atkirtimas būtų sutrukdęs Turkijai siųsti paramą turkų kipriotų ginkluotosioms grupėms.

Nuorodos redaguoti

  1. Douglas Brinkley: The Cyprus Question: Dean Acheson as Mediator Archyvuota kopija 2016-04-24 iš Wayback Machine projekto., in: Journal of the Hellenic Diaspora 15,3-4 (1988) 5-36, p. 14.