Kojalavičiai
Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Kojalavičiai-Vijūkai“. Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje. |
Kojalavičiai | |
---|---|
Pradininkas | Jonas Kojala (m. 1564 m.) |
Titulas | bajorai |
Laikotarpis | XVI a. - XVII a. |
Šalys | LDK |
Kojalavičiai, Kojalos, Kojelavičiai-Vijūkai – XVI a. – XVII a. Lietuvos miestiečių ir bajorų giminė.
Giminės istorija
redaguotiPradininkas, istoriko Z. Kiaupos duomenimis, nuo 1542 m. minimas Kauno miestietis Jonas Kojala (m. 1564 m.). Veikiausiai jo sūnūs, irgi Kauno miestiečiai – Andrius (minimas 1607–1614 m.) ir Motiejus (prieš 1610 m.) Kojalos.
Andrius turėjo sūnus Lauryną, Baltazarą ir Motiejų (šis minimas 1616–1620 m.). Laurynas, 1606–1641 m. minimas kaip Kauno miestietis ir pirklys, jau vadinamas Kojalavičiumi. Turėdamas kelias vytines ir plaukiodamas upėmis prekiavo Kaune, Vilniuje, Gardine, Karaliaučiuje, Klaipėdoje. Supirkinėjo Kaune sklypus ir namus. Kaip miestiečiai ir pirkliai t. p. minimi Baltazaras 1608–1627 m., Lauryno pusbrolis Jonas (m. 1628 m.)
1604–1628 m. Jonas turėjo vytinių, jomis plukdydavo ir kitų pirklių prekes. Nuo 1604 m. buvo Kauno suolininkų prisiekusysis raštininkas, nuo 1614 m. miesto ūkvedys, miestiečių kolegijos, kontroliuojančios magistrato veiklą, narys. 1609 m. vedė Kauno vaito bajoro Alberto Beinarto dukterį Brigitą, jiems gimė pagarsėję sūnūs Albertas Kojelavičius-Vijūkas, Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas ir Petras Kojelavičius-Vijūkas. Nuo tada Kojalavičių antroji pavardė tapo Vijūkai. Broliai tėvų namus Kaune 1642 m. užrašė kuriamai Jėzuitų kolegijai.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kojalavičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 346 psl.