Košas

Košas (rus. кош) – stambus kazokų junginys, kuriam paprastai vadovaudavo košo atamanas. Košai paprastai būdavo sudaryti iš kurenių). Zaporožės ir Dono kazokų (nekrasoviečių) košai buvo kazokų bendruomenės.

Košu galėjo vadinti ir karinę stovyklą, pvz., gurguoles, sustatytos ratu (guliaj-gorodas). Kartais iš košo išaugdavo miestas (įkūrė kariuomenės košą, pavadintą miestu Jekaterinodaru).

Zaporožėje košas tapo kazokų savivaldos vykdomuoju organu:

Naujoji Sečė buvo sudaryta iš keturių dalių – Košo, priemiesčių, retranšemento ir priemiesčio slobodos. Tai buvo daug gyventojų turintis įtvirtintas miestas, kuriame gyveno 27 117 kazokų (1773 m.). Viduryje, už pylimo ir griovio apie aikštę stovėjo Pokrovo cerkvė, Karinės kanceliarijos namai, kuriuose buvo Košas – aukščiausias karinis ir administracinis visos Sečės valdymo organas, gyveno viršilos, buvo patrankinė (пушкарня), ginklų dirbtuvės, mokykla, taip pat 38 kureniai – kazokų gyvenamieji būstai}}

1917 m. Simonas Petliūra įkūrė Slobodos Ukrainos Haidamakų košą, kuris vėliau buvo performuotas į pulką. 1918 m. etmonas Pavelas Skoropadskis atkūrė košą kaip vienos gubernijos kazokų kariuomenės junginį (pvz., Charkovo Slobodos košas), kurį sudarė keli pulkai.

Dabartinėse Rusijoje ir Ukrainoje žodis košas (ukr. кіш) gali reikšti regioninę kazokų pakraipos organizaciją.

Etimologija

Tyrėjai mano, kad žodis rus. кош buvo perimtas iš tiurkų kalbų, kur reiškė grupę migruojančių ar persikraustančių žmonių (palyginkite azer. Köç, turk. Göç, kaz. Kөш). Iš to paties kildinami ir žodžiai rus. кочевник 'klajoklis' ir rus. кощей 'koščejus'.

Žodis kum. къош reiškia 'stovėjimo vieta ar grupės piemenų žiemavietė su vyriausiu. Viename koše būdavo 2-3 tūkst. avių. Iš to atsirado ir rus. кошара 'avidė'..