Kočino karalystė

(Nukreipta iš puslapio Kočio karalystė)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kočino karalystė (malajalių kalba: കൊച്ചി), dar vadinamas Kočio karalystė, Perumpadapas (malajalių kalba: പെരുമ്പടപ്പ) - vienas iš svarbiausių ir stipriausių svarupamų (feodalinių karalysčių) Keraloje (Pietų Indijoje), egzistavęs nuo viduramžių Čeros subyrėjimo XII a iki XX a.

Keralos istorija
Čera, Alupai
Viduramžių Čera, Silharai
Čola, Pandija
Svarupamai:
Venadas, Kočinas, Kožikodė, Kolathunadas
Portugalų Indija, Olandų Indija, Britų Indija
Maisoras, Travankoras
Kerala
Kočino karalystės sostinės buvo Kodungaloras ir Kočinas

Ši karalystė valdė teritorijas vidurio Keraloje (nuo dab. Malapuramo rajono iki Kočino rajono), tačiau vėliau neteko didelių teritorijų šiaurėje. Ji keletą kartų keitė sostines, ir tačiau bene svarbiausia iš jų buvo Kočinas. Jos valdovai buvo tituluojami velija thampuranais.

Istorija

redaguoti

Ši karalystė atsirado suirus Čeros imperijai, ir tradiciškai jos valdovų dinastija save kildina iš paskutiniojo Čeros valdovo Ramavarma Kulasecharos sesers. Ji buvo viena stipriausių, drauge su Valuvanadu. Jos pirmoji sostinė buvo Vaneris.

XIV a. pradžioje, šiaurėje augant Kožikodės karalystei, per ilgus karus ši apkarpė daug Kočino teritorijų šiaurėje. Tada Perumpadapas neteko Vanerio ir buvo priverstas perkelti sostinę į pietus, į Kodungalorą.

1402 m. vėl prasidėjo Kožikodės ekspansija. Kožikodės sienos grėsmingai priartėjo prie sostinės, todėl ji vėl buvo perkelta piečiau, į Kočiną. Tam buvo ir kitų priežasčių: po XIV a. potvynio Kodungaloras tapo nebetinkamas geram uostui, o prie Kočino atsirado puikiausios tam sąlygos.

 
Kočino karalystės vėliava

Nuo XVI a. be Kočino svarbios sostinės buvo ir Trisuras bei Tripunitura. Pastarojoje nuo XVIII a. vidurio rezidavo valdovai. XVII-XVIII a. valstybės valdyme labai didelį vaidmenį vaidino paliath ačanai, savotiški ministrai pirmininkai, visi kilę iš vienos šeimos.

1503 m. portugalai Kočine įsteigė pirmąją koloniją Indijoje: čia buvo pastatytas Kočio fortas. Jie persekiojo čia nuo seno gyvenusią žydų bendruomenę. 1663 m. olandai, sudarę sąjungą su Kočino priešais Kožikode ir Kolathunadu, išvijo portugalus ir įsigalėjo Kočine.

1773 m. auganti Maisoro karalystė pavertė Kočiną savo vasalu, o vėliau įsigalėjo britai.

Britų Indijos laikais Kočino karalystė išlaikė savivaldą. Po Indijos nepriklausomybės 1947 m. Kočinas buvo sujungtas su Travankoru, tokiu būdu suformuojant naują valstiją. Senosios dinastijos nariai yra išlikę iki dabar.