Knypava
- Apie Kėdainių miesto dalį žr. Knypava (Kėdainiai).
Knypava (vok. Kneiphof; dabar Kanto Sala, rus. остров Иммануила Канта) – buvęs Karaliaučiaus kvartalas, vienas iš trijų 1327–1724 m. miestą sudariusių miestelių.[2] Miestelis buvo įsikūręs 10 ha ploto Priegliaus upės saloje, jame stovėjo Karaliaučiaus katedra ir kūrėsi Karaliaučiaus universitetas.
| Knypava vok. Kneiphof | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Kirčiavimas | Knýpava [1] |
Istorija
redaguoti
Senieji aptinkami Knypavos vardai – Knipaw,[3] Knipab, Knypabe. 1327 m. Knypavai suteikta Kulmo teisė, 1340 m. Knypava priimta į Hanzos sąjungą.[4]
1544 m. Knypavoje šalia Karaliaučiaus katedros įkurtas Karaliaučiaus universitetas. Čia universitetas veikė iki 1861 m., kai gavo naujus rūmus Šteindame.[5] Knypavos katedros pietiniame bokšte buvo saugoma katedros biblioteka, šiauriniame bokšte – Valenrodų dinastijos biblioteka.[6]
1724 m. birželio 13 d. Knypava prijungta prie Karaliaučiaus miesto. 1811 m. salą nusiaubė didelis gaisras.
Žymūs žmonės
redaguoti- 1754–1766 m. Knypavoje, Magistrato gatvelėje gyveno filosofas Imanuelis Kantas (1724–1804).[7]
- Knypavos kapinėse (dar vadintos Katedros kapinėmis), kurios buvo prie Brandenburgo vartų, palaidotas profesorius Liudvikas Rėza (1776–1840). Jo kapas po II pasaulinio karo neišlikęs.[8]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Knypava. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 858
- ↑ Albinus, Robert (1985). Lexikon der Stadt Königsberg Pr. und Umgebung (in German). Leer: Verlag Gerhard Rautenberg. p. 371. ISBN 3-7921-0320-6.
- ↑ Karaliaučiaus istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-01-13).
- ↑ Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 114–115
- ↑ Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 138
- ↑ Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 120
- ↑ Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 129–131