Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
55°57′00″š. pl. 23°56′46″r. ilg. / 55.9501°š. pl. 23.9460°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Šiaulių |
| Dekanatas | Pakruojo |
| Savivaldybė | Pakruojo rajonas |
| Gyvenvietė | Klovainiai |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1854 m. |
Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Klovainių miestelyje, 7 km į pietryčius nuo Pakruojo, Daugyvenės (Mūšos dešiniojo intako) dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų.
Istorija redaguoti
Klovainių (Krivaičių) dvaro savininkas Jeronimas Valavičius 1621 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai 1624 m. dovanotas Beržinių kaimas, vėliau pakeistas į Laipuškių kaimą, turėjo jurisdiką miestelyje. 1625 m. įsteigta parapija, 1627 m. – parapinė mokykla. 1635 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. Klovainiuose nuolat gyveno 3 kunigai. 1690 m. įsteigta altarija. Nuo 1768 m. veikė Šv. Onos draugija, 1792 m. įsteigta Švč. Mergelės Marijos Paguodos draugija, 1908 m. – „Saulės“ draugijos mokykla. Kanauninko Domininko Staševskio rūpesčiu 1825 m. pastatyta parapinė mokykla.
1853–1854 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją klebonas Pranas Urbonavičius XX a. pradžioje išdažė, paauksavo altorius. 1916 m. vokiečiai išsivežė 2 varpus, 1925 m. įsigyti nauji. Klebonas Zenonas Karečka (1890–1952) per 10 m. bažnyčią perdengė, išdažė, įdėjo naujas grindis, suremontavo altorius, vargonus. Jis 1945 m. gruodžio 18 d. suimtas ir 1,5 m. kalintas Komijoje.
1993 m. šventoriuje pastatytas paminklas tremtiniams. 2000 m. vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino naująją kleboniją.
Architektūra redaguoti
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė. Ji su siauresne presbiterija, trisiene apside. Sienos išorėje apkaltos lentomis vertikaliai, sutvirtintos stulpeliais. Langai su pusės apskritimo arka. Stačiakampis bokštas iškištas, keturių mažėjančių į viršų tarpsnių su smailiu stogeliu. Bokšto viršūnėje ir ant galinio stogo kraigo įtaisyti kaltiniai kryžiai, signatūrinis varpelis. Pagrindinės durys į bažnyčią yra dvivėrės, apkaltos lentelėmis „eglute“. Jų frontonas pusės apskritimo su lapais, vazomis.
Bažnyčios vidus halinis, trijų navų, atskirtų kvadratinio pjūvio stulpais su postamentais. Lubos plokščios. Grindys lentų. Yra trys mediniai neobarokiniai altoriai. Šiai bažnyčiai kūrė Jonas Danauskas (1861–1937).
Šventoriaus tvora akmenų mūro. Vartai trijų dalių, stulpiniai su raudonų plytų apvadais. Šventoriuje palaidotas Klovainių klebonas Jonas Lapinskas (1904–1985). Iš šiaurės prie šventoriaus glaudžiasi klebonija (buvusi špitolė). Rytinę pusę saugo nedidelis parkelis su seniausiu rajone Klovainių storuoju ąžuolu.
Vargonai redaguoti
Vargonus 1884 m. įrengė meistras Juozapas Radavičius (1857–1911). Instrumentas vieno manualo su pedalais, vienuolikos registrų. Vargonų prospektas neobarokinis, nesudėtingos kompozicijos: trys plokščiu priekiu bokšteliai su langeliais pusapskrite arka ir du laukeliai. Raiškūs akanto lapų ir vazų drožiniai vietoje frontonų, lapelių ornamentai prie karnizų.
2011 m. šventovėje pristatyti ir pašventinti nauji iš Olandijos „JOHANNUS“ firmos gauti vargonai „ECCLESIA D35“.
Galerija redaguoti
-
Bažnyčios priekis, vieni iš šventoriaus vartų -
Pagrindinis fasadas nukreiptas į šiaurės vakarus -
Bažnyčia pavasarį, 2019 m. -
Bokštas 4 tarpsnių, siaurėjantis -
Bažnyčios profilis (nuo klebonijos pusės) -
Pastato gale – siauresnė apsidė -
Bokšto smailės kryžius
