Kliučių ugnikalnis
Kliučių ugnikalnis | |
---|---|
Šalis | Rusija |
Aukštis | 4750 m |
Tipas | stratovulkanas |
Amžius | |
Aktyvumas | aktyvus |
Paskutinis išsiveržimas |
2022 m. |
Koordinatės: | 56°4′0″ š. pl. 160°38′0″ r. ilg. / 56.06667°š. pl. 160.63333°r. ilg. |
Kliučių ugnikalnis (rus. Ключевская сопка) − aktyvus ugnikalnis (stratovulkanas) Rusijoje, rytų Kamčiatkoje, 60 km nuo Beringo jūros. Aukštis 4750 m (aukščiausias aktyvus ugnikalnis Žemėje). Šalia Kliučių ugnikalnio iškilęs Bezymiano ugnikalnis. Kūgis taisyklingas, su pastoviai rusenančiu krateriu. Sudarytas iš bazalto, andezitinės lavos.[1]
Per paskutinius 270 metų Kliučių ugnikalnis stipriai išsiveržė daugiau nei 50 kartų. Aktyvios fumarolės ir solfataros. Krateryje dažnai vyksta sprogimai. Viršūnė padengta ledynais. Kliučių ugnikalnio papėdėje įsikūrusi Kliučių gyvenvietė. Kartu su kitais Kamčiatkos ugnikalniais, Kliučių ugnikalnis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Stipriausi išsiveržimai: 1729, 1739, 1790, 1796, 1829, 1853–1854 ir 1896 m. Paskutinį kartą išsiveržė 2022 m.[2]
Pirmąkart į Kliučių ugnikalnį įkopta 1788 m.. Pirmoji mokslinė ekspedicija tyrinėjo 1829 m. Papėdėje veikia vulkanologijos stotis.[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 216
- ↑ Klyuchevskoy. Global Volcanism Program. Smithsonian Institution.
- ↑ Kliučių ugnikalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006