Klemensas XIII (lot. Clemens XIII, tikroji pavardė Carlo della Torre Rezzonico, 1693 m. kovo 7 d. Venecija1769 m. vasario 2 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1758 m. liepos 6 d. iki mirties.

Klemensas XIII
lot. Clemens XIII
248-asis Popiežius
Gimimo vardas it. Carlo della Torre Rezzonico
Gimė 1693 m. kovo 7 d.
Venecija, Italija
Mirė 1769 m. vasario 2 d. (75 metai)
Palaidotas (-a) Šv. Petro bazilika, Roma
Tautybė italas
Klemenso XIII herbas
Klemenso XIII herbas
248-asis Popiežius
Išrinktas 1758 m. liepos 6 d.
Baigė 1769 m. vasario 2 d.
Pirmtakas Benediktas XIV
Įpėdinis Klemensas XIV
Vikiteka Klemensas XIII

Biografija

redaguoti

Kilęs iš Venecijos pirklio šeimos, tėvas Džovanis Batista, motina Vitorija Barbarigo. Mokėsi Bolonijos jėzuitų kolegijoje. Buvo popiežiaus kapelionas ir apaštališkasis protonotaras. Nuo 1737 m. kardinolas, nuo 1743 m. Padujos vyskupas.

Protegavo jėzuitų ordiną, tuo metu, kai Burbonų dinastijos valdovai siekė jį panaikinti. Klemensas XIII 1765 m. paskelbė bulę Apostolicum pascendi munus, ginančią Jėzaus draugiją ir paskelbė interdiktą jėzuitus išvariusioms šalims. Iš Portugalijos jie ištremti 1759 m., iš Prancūzijos1764 m. 1769 m. sušaukė Kardinolų konferenciją jėzuitų klausimui svarstyti, bet jos išvakarėse staiga mirė.[1]

1764 m. Klemensas XIII pasmerkė febronijonybę, katalikybės srovę, neigiančią popiežiaus primatą, 1765 m. patvirtino Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kultą, 1767 m. kanonizavo Joną Kentietį. Nepritarė Šviečiamojo amžiaus idėjoms, į Index Ubrorum prohibitorum įtraukė kai kuriuos Klodo Helvecijaus, Žano Žako Ruso kūrinius, prancūzų Enciklopediją.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Benediktas XIV
  Popiežius
Klemensas XIII

1758-1769
Įpėdinis
Popiežius
Klemensas XIV

Nuorodos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Algirdas JurevičiusKlemensas XIII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 255 psl.