Klemensas Graužinis
| Klemensas Graužinis | |
|---|---|
| Gimė | 1890 m. vasario 26 d. Giedraičių vls., Ukmergės aps. |
| Mirė | 1939 m. rugpjūčio 7 d. (49 metai) Kurkliai II, Ukmergės aps. |
| Tėvai | Kazimieras Graužinis (?–1911), Regina Lukoševičiūtė-Graužinienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Bronislava Budrytė-Graužinienė |
| Vaikai | Danutė, Kazimieras, Rita Irena, Aldona |
| LR Seimo atstovas | |
| Veikla | ūkininkas, politinis bei visuomenės veikėjas, IV Seimo narys |
Klemensas Graužinis (1890 m. vasario 26 d. Giedraičių vls., Ukmergės aps. – 1939 m. rugpjūčio 7 d. Kurkliuose II, Ukmergės aps.) – ūkininkas, Lietuvos nepriklausomybės kovų 1918–1920 m. dalyvis, tarpukario Lietuvos politikas, IV Seimo narys.
Biografija redaguoti
K. Graužinis gimė 1890 m. Giedraičių valsčiaus Martyniškių dvare, žemdirbių ūkininkų šeimoje. Augo devynių vaikų šeimoje. Brolis – diplomatas Kazimieras Graužinis, sesuo – knygnešė Domicelė Graužinytė–Palevičienė.
1918 m. jis paliko tėvų ūkį. Kaune įstojo į partizanų raitelių būrį, nuo 1919 m. priklausė kavalerijos eskadronui. Dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovų mūšiuose su lenkais ties Saldutiškiu ir kitur, buvo sužeistas. Už pasižymėjimą kovose buvo apdovanotas dviem ordinais.
Įtvirtinus Lietuvos nepriklausomybę, persikėlė į Kurklių II dvarą (dab. Anykščių raj.), gautą iš tėvo kaip palikimą. Jis ten gyveno ir ūkininkavo iki gyvenimo pabaigos, garsėjo kaip pažangus ūkininkas: elektrifikavo ūkį, augino bekonus eksportui, Kurkliuose pastatė modernią pieninę. Dalyvavo šaulių, kooperatininkų ir kitose organizacijose. Skleidė lietuvybės idėjas, priklausė bažnytiniam lietuvių inteligentų chorui Giedraičiuose. Dėl lietuvybės reikalų Giedraičiuose jis lankėsi pas Vilniaus vyskupijos administratorių Kazimierą Mikalojų Michalkevičių, Kauno gubernatorių Piotrą Veriovkiną.
Nuo 1932 m. buvo Kurklių valsčiaus tarybos narys, atstovavo valsčių Ukmergės apskrityje. Parėmė Kurkliuose 1935–1938 m. statomus Šaulių namus.
1936 m. buvo išrinktas į IV Seimą. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. dalį laiko gyveno Kaune, tik vasaromis grįždavo į Kurklių II dvarą. Seimo komisijose jis nedalyvavo. 1938 m. rudenį buvo išrinktas Ukmergės apskrities atstovu LR Prezidentui rinkti, buvo vienas iš trijų balsavimo komisijos narių.
Netikėtai mirė 1939 m. rugpjūčio 7 d., nutrenktas žaibo per audrą Kurkliuose II. Palaidotas Kurklių kapinėse, pastatytas antkapinis raudono akmens paminklas-kryžius.
Šeima redaguoti
K. Graužinio žmona Bronislava Budrytė-Graužinienė (1891–po 1945), Kurklių II dvaro paveldėtoja, 1941 m. birželio 14 d. su keturiais vaikais buvo ištremta į Sibirą. Vaikai: Danutė Graužinytė-Toropova (g. 1922), Kazimieras Graužinis (1924–1942), Rita Irena Graužinytė-Kubilienė (g. 1928), Aldona Graužinytė-Matulevičienė (g. 1931).
Graužinių giminei priklauso Giedraičių miestelio kapinėse XIX a. pastatyta Graužinių koplyčia.
Literatūra redaguoti
- Lietuvos Respublikos Seimų I (1922—1923), II (1923—1926), III (1926—1927), IV (1936—1940) narių biografinis žodynas. Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilnius. 2007