Klavijus (Mėnulio krateris)
Klavijus (lot. Clavius, 58°48′p. pl. 14°06′v. ilg. / 58.8°p. pl. 14.1°v. ilg.) – smūginis Mėnulio krateris, esantis matomosios Mėnulio pusės pietiniame pakraštyje. Pavadintas vokiečių vienuolio jėzuito, matematiko Kristoforo Klavijaus (1537−1612) vardu.[1]
Klavijus yra vienas populiariausių stebėjimo iš Žemės kraterių. Klavijaus skersmuo pagal įvairius šaltinius 225−245 km ir jis yra trečias pagal dydį Mėnulio krateris matomojoje pusėje. Dėl perspektyvos iškreiptumo jis matomas ovalo formos. Klavijus yra labai senas krateris, susidaręs prieš 4 mlrd. metų. Jis neabejotinai buvo veikiamas meteoritų bombardavimo ir geologinių procesų. Jo dugnas yra nusėtas daugybe mažų kraterių. Klavijus apibūdinamas labiau įduba nei krateriu, kadangi jo apylinkių aukštis atitinka jo sienų aukštį, išskyrus kai kurias vietas rytinėje pusėje. Sienos yra gana stačios ir praradusios terasines struktūras, jų aukštis yra apie 3,5 km.
Viena iš Klavijaus įdomybių yra penkių kraterių grupė jo dugne, kurie sudaro tarsi žiedo formos grandinę pradedant (ar baigiant) didžiuoju, vadinamu Ruterfurdu (40 km skersmens).[2] Kiti krateriai vadinami (nuo didžiausio) Klavijaus D, C, N ir J pavadinimais. Šiaurinėje sienoje yra panašaus dydžio į Ruterfurdą stambus Porterio krateris. Klavijaus krateris minimas klasikiniame S. Kubriko filme „2001 m. kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo fantastiniame Artūro Č. Klarko romane − abiejuose kūriniuose vaizduojama krateryje įrengta bazė Mėnulyje.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 56
- ↑ Wlasuk, Peter T. Observing the Moon. Springer Science & Business Media, 2013, p. 90
- ↑ Badescu, Viorel. Moon: Prospective Energy and Material Resources. Springer Science & Business Media, 2012, p. 691