Klavesinas

Flamandiškas klavesinas
Klavišinis instrumentas
Susiję instrumentai
Klavikordaspianinas

Klavesinas (pranc. clavecin) – muzikos instrumentas, klavišinis gnaibomasis chordofonas.

Klavesino veikimo principas. 1 - galvutė, 2- veltinis, 3- dusiklis, 4- styga, 5- plektras arba plunksna, 6- langetė, 7- ašelė, 8- spyruoklė, 9- kirtiklis, 10- šaudyklė. A: dusiklis laiko stygą, kad nevirpėtų, B: sudavus per klavišą kirtiklis kyla aukštyn ir plektras užgauna stygą, C: plektras paleidžia stygą ir ji sukelia garsą, D: šaudyklė grąžina kirtiklį atgal neužgaunant stygos, o dusiklis stabdo stygos virpesius

Konstrukcija redaguoti

Turi 1-3 manualus, pedalus, registrų perjungiklius. Klavesino stygos metalinės, nevienodo ilgio, nuo 0,18 iki 0,65 mm storio, ištemptos išilgai klavišų.[1] Paspaudus klavišą stygą užgauna prie svirtelės pritaisyta paukščio plunksna, odinis arba metalinis kabliukas, panašus į plektrą. Atleidus klavišą ant stygos nusileidžia svirtelės viršūnėje pritvirtintas veltinio gabalėlis, kuris nutildo stygą. Klavesino garsas skaidrus, aštrokas, skambesio stiprumas beveik nepriklauso nuo klavišo paspaudimo jėgos. Didžiausias diapazonas 4-5 oktavos. Modernizuotas klavesinas turi 88 klavišus.

Istorija redaguoti

Klavesinas atsirado Vakarų Europoje iš psalteriumo. Seniausias išlikęs klavesino piešinys darytas 1440 m., seniausias aprašymas išlikęs nuo 1511 m. Plačiau vartotas iki XVIII a. pab., vėl išpopuliarėjo XX a. viduryje. Pirmieji klavesinai buvo sparno pavidalo, vėlesni panašūs į stačiakampį laisvąjį klavikordą. Apie XV a. nusistojo sparno forma. Didelius koncertinius klavesinus statydavo ant specialaus stovo arba jiems įtaisydavo medines kojas. Klavesinu buvo skambinama solo, kameriniuose ansambliuose, orkestre. Klavesino atmainos: klaviciteriumas, spinetas, virginalas.

Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje klavesinų atsirado XVII a. pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių ir didikų rūmų ansambliuose, orkestruose buvo klavesino muzikantų ir mokytojų užsieniečių. Manoma, vienas pirmųjų klavesinus dirbo Kristijonas Donelaitis.

XX a. II pusėje klavesinas tapo dažnu senovės muzikos ansamblių instrumentu. Klavesino muzikos solo koncertų surengė Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, gastraliuojantys atlikėjai. Su kameriniais ansambliais klavesinu skambino Julius Andrejevas, Virginija Skaistė Dabkutė, Vytautas Korys, Gediminas Kviklys, Balys Vaitkus. Kūrinių klavesinui sukūrė Valentinas Bagdonas, Osvaldas Balakauskas. Klavesinu skambinti nuo 1982 m. mokoma Lietuvos konservatorijoje, (1992-2004 Lietuvos muzikos akademija, nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

Šaltiniai redaguoti