Klauseikių paminklas partizanams Gramaliauskams
| Klauseikių paminklas partizanams Gramaliauskams | |||
|---|---|---|---|
  Klauseikių paminklas partizanams Gramaliauskams |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Skuodo rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Aleksandrijos seniūnija | ||
| Aukštis | 3,8 m | ||
| Plotas | 10 m² | ||
| Naudotas | Pastatytas 2001 m. | ||
Klauseikių paminklas partizanams Gramaliauskams atminti yra šiaurinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Klauseikiuose (Aleksandrijos seniūnija), kelio 170 Mažeikiai–Skuodas dešinėje pusėje, 0,59 km į rytus nuo kryžkelės su keliu Klauseikiai–Jedžiotai.
Paminklas redaguoti
Paminklas stovi pakelėje, Gramaliauskų sodyboje. Jis mūrinis, piramidės pavidalo, trijų tarpsnių. Postamentas plokščias, stačiakampio plano, betoninis. Jo priekinio fasado plokštumos dešinėje pusėje pritvirtinta horizontalaus stačiakampio pavidalo juodo šlifuoto akmens plokštelė su paminklo pastatymo data: „2001“. Virš postamento kyla ketursienė lauko akmenų mūro piramidė su priekinės plokštumos centrinėje dalyje įbetonuota horizontalaus stačiakampio pavidalo juodo šlifuoto akmens memorialine lenta, kurioje iškaltas įgilintų raidžių įrašas: „GRAMALIAUSKAI / BRONISLAVA 1922 / SIMONAS 1929 / LEONAS 1923 // 1949 // PAMINKLAS PARTIZANAMS“. Piramidės viršūnė užsibaigia stambesniu akmeniu, į kurį įtvirtintas iš vieno juodo šlifuoto akmens gabalo išpjautas lotyniškas kryžius.
Paminklo aukštis – 3,8 m, plotis – 1,6 m, storis – 1,0 m. Teritorijos plotas – 10 m².
Istorija redaguoti
1944 m. rudenį sovietų kariuomenei okupavus šiaurės vakarų Žemaitiją, Mažeikių apskrities Ylakių valsčiaus miškuose ėmė burtis Lietuvos partizanai. Jie sudarė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Alkos rinktinės junginį – Ylakių kuopą.
Į rezistencinį judėjimą įsitraukė ir Klauseikių kaimo ūkininko Leono Gramaliausko šeima. Sūnūs Simonas (1929–1949) ir Leonas (1923–1949) Gramaliauskai bei duktė Bronislava Gramaliauskaitė-Pocienė (1922–1949) tapo Ylakių kuopos partizanais. Jauniausioji duktė Petronėlė Gramaliauskaitė-Kindulienė, būdama gimnazistė, 1947 m. rugpjūčio 18 d. buvo suimta, kalinta Klaipėdos kalėjime. Šeimos galva Leonas Gramaliauskas su žmona Rozalija, jauniausiu sūnumi Julijonu ir vyriausiąja dukra Koste 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti į Serebrovą, Taišeto r., Irkutsko sr. Pas juos 1948 m. liepos 12 d. atvežta Klaipėdoje kalinta duktė Petronėlė.
Broliai Simonas ir Leonas Gramaliauskai žuvo 1949 m. sausio 6 d. Mosėdžio valsčiaus Erslos kaime, o jų sesuo Bronislava – 1949 m. sausio 15 d. Skuodo valsčiaus Užluobės kaime. Brolių palaidojimo vieta nenustatyta. Jų sesers Bronislavos kūnas buvo pakastas Skuodo miesto senosiose kapinėse, vad. Maro kapeliais. Jų tėvas Leonas Gramaliauskas mirė 1957 m. birželio 24 d. tremtyje. Kiti šeimos nariai iš tremties paleisti 1958 m. birželio 26 d., grįžo į Lietuvą.
Julijonas Grimaliauskas 1990 m. išsiaiškino sesers Bronislavos Pocienės užkasimo vietą, kūną ekshumavo ir perlaidojo toje pačioje vietoje, o ant kapo 2001 m. pastatė paminklą. Žuvusiems broliams Leonui ir Simonui bei seseriai Bronislavai atminti tais pačiais 2001 m. savo sodyboje Klauseikių kaime išmūrijo akmeninį paminklą.
Šaltiniai redaguoti
- Lietuvos gyventojų genocidas, 1945–1947. – Vilnius: LGGRTC, 1998. – T. 2 (A-J). – P. 517; Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius: LGGRTC, 2007. – T. 3 (A-M). – P. 408–409