Klasikinė japonų kalba
| Klasikinė japonų kalba | |
| Kalbama | Japonija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Kalbos išnykimas | XII a. pab., evoliucionavo |
| Kilmė | Japonų kalbos Klasikinė japonų kalba |
| Rašto sistemos | Hiragana, katakana ir kinų rašmenys |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | - |
| ISO 639-3 | ojp |
Klasikinė japonų kalba, dar vadinama vėlyvąja senąja japonų kalba (中古日本語 chūko nihongo) – japonų kalbos stadija, vartota 794-1185 m., Heian periodu. Naudotos hiragana, katakana ir kinų hieroglifinė rašto sistemos.
Senosios japonų kalbos periodu kalba perėmė kinų raštą ir pritaikė jį japonų kalbai, tuo tarpu klasikinės japonų kalbos periodu buvo sukurtos dvi rašto sistemos: hiragana ir katakana. Tokia naujovė gerokai supaprastino rašto sistemą ir buvo naujojo japonų literatūros amžiaus kertinis akmuo. Būtent tada buvo sukurti tokie klasikiniai kūriniai, kaip Sakmė apie princą Gendži, Pasakojimas apie bambukų kirtėją, Pasakojimas apie Isę ir daug kitų.
Fonemos redaguoti
Klasikinėje japonų kalboje naudoti 66 skirtingi skiemenys, tuo tarpu senojoje japonų kalboje jų buvo 88.
| a
あ ア |
i
い イ |
u
う ウ |
e
え エ |
o
お オ |
| ka
か カ |
ki
き キ |
ku
く ク |
ke
け ケ |
ko
こ コ |
| ga
が ガ |
gi
ぎ ギ |
gu
ぐ グ |
ge
げ ゲ |
go
ご ゴ |
| sa
さ サ |
si
し シ |
su
す ス |
se
せ セ |
so
そ ソ |
| za
ざ ザ |
zi
じ ジ |
zu
ず ズ |
ze
ぜ ゼ |
zo
ぞ ゾ |
| ta
た タ |
ti
ち チ |
tu
つ ツ |
te
て テ |
to
と ト |
| da
だ ダ |
di
ぢ ヂ |
du
づ ヅ |
de
で デ |
do
ど ド |
| na
な ナ |
ni
に ニ |
nu
ぬ ヌ |
ne
ね ネ |
no
の ノ |
| fa
は ハ |
fi
ひ ヒ |
fu
ふ フ |
fe
へ ヘ |
fo
ほ ホ |
| ba
ば バ |
bi
び ビ |
bu
ぶ ブ |
be
べ ベ |
bo
ぼ ボ |
| ma
ま マ |
mi
み ミ |
mu
む ム |
me
め メ |
mo
も モ |
| ya
や ヤ |
yu
ゆ ユ |
ye
え エ |
yo
よ ヨ | |
| ra
ら ラ |
ri
り リ |
ru
る ル |
re
れ レ |
ro
ろ ロ |
| wa
わ ワ |
wi
ゐ ヰ |
we
ゑ ヱ |
wo
を ヲ |
Fonologijos raida redaguoti
Šiam laikotarpiui būdingi dideli fonologiniai pokyčiai.
Esminis pokytis yra vadinamojo 上代特殊仮名遣い jōdai tokushu kanazukai, skyrusio du tipus balsių (-i, -e ir -o), praradimas. Nors dar senojoje japonų kalboje pastebimas šis nykimas, tik ankstyvojoje vėlyvosios senosios japonų kalbos stadijoje balsių tipai išnyksta. Paskutinės išnyko fonemos /ko1/ ir /ko2/.[1]
Gramatika redaguoti
Yra skiriamos šešios kaitymo bazės (活用形 katsuyōkei):
- nerealioji (nebaigtinė) forma (jap. 未然形 mizenkei, angl. irrealis (imperfect) form), reiškianti dar neįvykusį veiksmą arba jo nebuvimą ir niekada nėra vartojama savarankiškai;
- prieveiksminė (tęstinė) forma (jap. 連用形 ren'yōkei, angl. adverbial (continuative) form), einanti greta veiksmažodinių kalbos dalių (用言 yōgen); gali būti taip pat naudojama kaip daiktavardis ar jungti kelis sakinius;
- baigiamoji (tarinio) forma (jap. 終止形 shūshikei, angl. conclusie (predicative) form), einanti sakinio gale kaip tarinys;
- prievardinė (pažyminio) forma (jap. 連体形 rentaikei, angl. adnominal (continuative) form), einanti greta daiktavardinių kalbos dalių (体言 taigen) kaip jų pažyminys;
- realioji (baigtinė) forma (jap. 已然形 izenkei, angl. realis (perfect) form), reiškianti jau įvykusį veiksmą arba susiklosčiusią padėtį;
- liepiamoji forma (jap. 命令形 meireikei, angl. imperative form), išreiškianti liepimą, įsakymą.
Veiksmažodis redaguoti
Kaitymas redaguoti
Klasikinės japonų kalbos veiksmažodžiai pagal kaitymo būdą yra tradiciškai skirstomi į devynias grupes:
- keturlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (四段正格活用動詞 yodan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog keturlaipsniai veiksmažodžiai (四段動詞 yodan dōshi), pvz.: 書く kaku (rašyti), 泳ぐ oyogu (plaukti), 探す sagasu (ieškoti), 勝つ katu (laimėti), 笑ふ warafu (juoktis), 遊ぶ asobu (žaisti), 讀む yomu (skaityti), 作る tukuru (kurti);
- aukštesniojo dvilaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (上二段正格活用動詞 kami nidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog aukštesnieji dvilaipsniai veiksmažodžiai (上二段動詞 kami nidan dōshi), pvz., 生く iku (gyventi), 過ぐ sugu (peržengti), 落つ otu (nukristi), 閉づ todu (uždaryti), 戀ふ kofu (mylėti), 侘ぶ wabu (būti susirūpinusiam), 恨む uramu (jausti pagiežą ar apmaudą), 老ゆ oyu (senti) ir 懲る koru (mokytis iš patirties, patirti);
- žemesniojo dvilaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (下二段正格活用動詞 shimo nidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog žemesnieji dvilaipsniai veiksmažodžiai (下二段動詞 shimo nidan dōshi), pvz., 得 u (gauti, galėti), 受く uku (priimti), 告ぐ tugu (pranešti), 失す usu (pradingti, išnykti), 混ず mazu (maišyti), 捨つ sutu (išmesti), 出づ idu (išeiti, išvykti; pasirodyti), 尋ぬ tadunu (pasiteirauti), 寢 nu (nueiti miegoti, miegoti), 答ふ kotafu (atsakyti į klausimą), 経 fu (slinkti, bėgti laikui), 並ぶ narabu (stoti į eilę, rikiuotis), 求む motomu (siekti, trokšti), 見ゆ miyu (būti matomam), 入る iru (įdėti) ir 植う uu (pasodinti augalą, auginti augalą).
- aukštesniojo vienlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (上一段正格活用動詞 kami ichidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog aukštesnieji vienlaipsniai veiksmažodžiai (上一段動詞 kami ichidan dōshi) – šiai grupei priklauso tik 10 pagrindinių veiksmažodžių (plius dar keli išvestiniai): 著る kiru (rengtis, vilkėti), いさちる isatiru (žliumbti), 似る niru (būti panašiam), 煮る niru (virti), 干る hiru (džiovinti), 見る miru (matyti, žiūrėti), 射る iru (šaudyti), 居る wiru (sėdėti; gyventi; būti) ir 率る wiru (atnešti, atgabenti);
- žemesniojo vienlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (下一段正格活用動詞 shimo ichidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog žemesnieji vienlaipsniai veiksmažodžiai (下一段動詞 shimo ichidan dōshi) – šiai grupei priklauso tik vienas veiksmažodis: 蹴る keru (įspirti);
- ka eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (カ行変格活用動詞 ka-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog k-netaisyklingieji veiksmažodžiai (カ変動詞 ka-hen dōshi): 來 ku (ateiti, atvykti);
- sa eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (サ行変格活用動詞 sa-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog s-netaisyklingieji veiksmažodžiai (サ変動詞 sa-hen dōshi): 為 su (daryti), 御座す ofasu (būti, eiti, ateiti [pagarbus veiksmažodis]);
- na eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (ナ行変格活用動詞 na-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog n-netaisyklingieji veiksmažodžiai (ナ変動詞 na-hen dōshi): 死ぬ sinu (mirti), 往ぬ・去ぬ inu (pradingti, mirti, išvykti);
- ra eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (ラ行変格活用動詞 ra-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog r-netaisyklingieji veiksmažodžiai (ラ変動詞 ra-hen dōshi): 有り・在り ari (būti), 居り wori (būti, sėdėti), 侍り faberi (tarnauti), 在すかり・坐すかり imasukari (arba 在すがり・坐すがり imasugari, 在そかり・坐そかり imasokari, 在そがり・坐そがり imasogari) (būti [pagarbus veiksmažodis]).
| Veiksmažodžių grupė | Nerealioji forma 未然形 |
Prieveiksminė forma 連用形 |
Baigiamoji forma 終止形 |
Prievardinė forma 連体形 |
Realioji forma 已然形 |
Liepiamoji forma 命令形 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Keturlaipsniai (四段) | -a | -i | -u | -u | -e | -e |
| Aukštesnieji vienlaipsniai (上一段) | — | — | -ru | -ru | -re | -(yo) |
| Aukštesnieji dvilaipsniai (上二段) | -i | -i | -u | -uru | -ure | -i(yo) |
| Žemesnieji vienlaipsniai (下一段) | -e | -e | -eru | -eru | -ere | -e(yo) |
| Žemesnieji dvilaipsniai (下二段) | -e | -e | -u | -uru | -ure | -e(yo) |
| K-netaisyklingasis (カ変) | -o | -i | -u | -uru | -ure | -o(yo) |
| S-netaisyklingieji (サ変) | -e | -i | -u | -uru | -ure | -e(yo) |
| N-netaisyklingieji (ナ変) | -a | -i | -u | -uru | -ure | -e |
| R-netaisyklingieji (ラ変) | -a | -i | -i | -u | -e | -e |
Būdvardis redaguoti
Kaitymas redaguoti
Kaitomi būdvardžiai (形容詞 keiyōshi) yra skirstomi į dvi grupes:
- ku tipo kaitomi būdvardžiai (ク活用形容詞 ku katsuyō keiyōshi), kurių prieveiksminė forma pasibaigia galūne -ku, pvz., 良し yosi (geras) – 良く yoku (gerai);
- siku tipo kaitomi būdvardžiai (シク活用形容詞 shiku katsuyō keiyōshi), kurių prieveiksminė forma pasibaigia galūne -siku, pvz., 麗し urufasi (gražus) – 麗しく urufasiku (gražiai).
| Būdvardžių grupė | Nerealioji forma 未然形 |
Prieveiksminė forma 連用形 |
Baigiamoji forma 終止形 |
Prievardinė forma 連体形 |
Realioji forma 已然形 |
Liepiamoji forma 命令形 | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| -ku tipas (ク活用) | bazinis kaitymas (本活用) | (-ku) | -ku | -si | -ki | -kere | |
| -kari tipo kaitymas (カリ活用) | -kara | -kari | -karu | -kare | |||
| -siku tipas (シク活用) | bazinis kaitymas (本活用) | (-siku) | -siku | -si | -siki | -sikere | |
| -kari tipo kaitymas (カリ活用) | -sikara | -sikari | -sikaru | -sikare | |||
Bazinio kaitymo (本活用 hon katsuyō) formos yra senesnės nei -kari tipo kaitymo (カリ活用 kari katsuyō) formos, kurios kilo prie prieveiksminės formos -ku arba -siku pridėjus veiksmažodį あり ari (būti). Ilgainiui -ku ar- ir -siku ar- buvo supaprastintos į -kar- ir -sikar-. Tokio tipo formos kaitomos lygiai taip pat kaip netaisyklingasis veiksmažodis ari.
Nekaitomi būdvardžiai (形容動詞 keiyōdōshi) patys nėra kaitomi, tačiau prie jų kamienų yra prijungtos kaitomos jungtis なり nari arba たり tari.
| Jungtys | Nerealioji forma 未然形 |
Prieveiksminė forma 連用形 |
Baigiamoji forma 終止形 |
Prievardinė forma 連体形 |
Realioji forma 已然形 |
Liepiamoji forma 命令形 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| -nari (ナリ型活用) | -nara | -nari -ni |
-nari | -naru | -nare | -nare |
| -tari (タリ型活用) | -tara | -tari -to |
-tari | -taru | -tare | -tare |
Abidvi jungtys, nari ir tari, turi bendrą etimologiją. Jungtis nari atsirado, susiliejus dalelytei に ni ir veiksmažodžiui あり ari (būti): ni + ari > nari, o jungtis tari atsirado, susiliejus dalelytei と to ir jau minėtajam veiksmažodžiui ari: to + ari > tari. Tai reiškia, kad jungtys yra kaitomos lygiai taip pat kaip netaisyklingasis veiksmažodis ari.
Nuorodos redaguoti
ojpDuomenys apie kodu „ojp“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.comojpLinguist kalbos kodo „ojp“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „ojp“)ojpMultiTree kalbos kodo „ojp“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „ojp“)
Išnašos redaguoti
- ↑ Yoshida, 2001: 64
|
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |