Klaipėdos regioninis valstybės archyvas

Klaipėdos regioninis valstybės archyvas – Lietuvos Respublikos valstybinė įstaiga Klaipėdoje, sauganti, kaupianti, tirianti ir populiarinanti Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių teritorijose veikusių ir veikiančių vietos valdžios, kitų valstybinių įstaigų ir įmonių veiklos dokumentus, taip pat privačių fizinių asmenų perduotus dokumentus. Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugoma 2314 fondų, kuriuos sudaro 596329 saugojimo vienetai, įrašyti į 3564 apyrašus, užimantys 7935 metrus lentynų.

Archyvo pastatas

Istorija redaguoti

Archyvo veiklos pradžia laikytina 1945 m. birželio mėnuo, kai remiantis LTSR AT prezidiumo įsaku, Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas išleido nutarimą, kuriuo įpareigojo Klaipėdos mieste veikusias įmones ir įstaigas per dvi savaites perduoti į Klaipėdos valstybinį archyvą visus Lietuvos Respublikos ir nacionalsocialistinės Vokietijos valdžių laikotarpio dokumentus[1]. 1945 m. birželio 30 d. buvo paskirtas pirmasis archyvo vedėjas Judelis Vistaneckis.

Archyvo pavadinimo raida redaguoti

Pirmasis archyvo pavadinimas buvo „Klaipėdos miesto valstybinis archyvas“. Įstaigos pavadinimas pirmą kartą buvo pakeistas po 19 metų, kai 1964 metais archyvas buvo pervardintas į LTSR centrinio archyvo Klaipėdos filialą. Tik 1990 metais, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo SSRS ir tapo Lietuvos Respublika, archyvas atgavo savo patį pirmąjį pavadinimą – „Klaipėdos valstybinis archyvas“. 1993 m. archyvas buvo pervadintas į  Klaipėdos apygardos archyvą, o 1997 m archyvui buvo suteiktas „Klaipėdos apskrities archyvo“ pavadinimas. 2017 m., Klaipėdos apskrities archyvas reorganizuotas į Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, prijungiant Telšių ir Tauragės apskrities archyvus.

Archyvo priklausomybės raida redaguoti

Nuo pat savo įkūrimo 1945 metais archyvas priklausė LTSR vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) archyvų skyriui. Įstaigos pavaldumas VRM truko 15 metų. 1960 m. archyvas tapo pavaldus Archyvų valdybai prie LTSR Ministrų tarybos. Tokia archyvo priklausomybė truko 30 metų ir išliko iki pat Lietuvos nepriklausomybės nuo SSRS paskelbimo.

Lietuvos Respublikos laikotarpiu archyvo pavaldumas keitėsi kelis kartus. Nuo 1990 m. iki 1995 m. archyvas priklausė Lietuvos generalinei archyvų direkcijai. Nuo 1995 metų archyvas priklausė Lietuvos archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nuo 2011 m. archyvas priklauso Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos jurisdikcijai.

Archyvo lokalizacijos raida redaguoti

  • Pirmieji tuometinio Klaipėdos miesto valstybinio archyvo lokalizacijos momentai pastebimi 1947 metų  archyvo pastato charakteristikoje. Įstaigos vedėjas Ivanas Lebedevas rašė, kad pastatas buvo mūrinis ir priklausė Klaipėdos miesto VRM skyriui. Archyvo patalpose buvo 7 įstiklinti langai, patalpose – sausa ir šviesu. Archyvo veiklai vykdyti buvo išskirta 58 m² ploto[2]. Tačiau nebuvo detalizuota, kurioje vietoje buvo archyvo pastatas. 1951 m. archyvo vedėjas Antanas Juodeikis teigė, kad archyvas gavo ir antrąjį minimo pastato aukštą. 1951 m. duomenimis, archyvas buvo išdėstytas per du aukštus, kuriuose yra 9 kambariai ir 14 langų, o patalpų plotas – 126 m²[3]. Tačiau tik 1955 m. dokumentuose oficialiai buvo įvardinta konkreti pastato lokalizacija – J. Janonio g. 10[4].
  • 1956 m. archyvas buvo perkeltas adresu Žvejų g. 2. Archyvo vedėja D. (vardas nenustatytas) Vilčinskienė teigė, kad archyvas buvo įkurtas 7–ame plytinio pastato aukšte. Archyvo patalpas sudarė 3 kambariai, kuriems jau tuomet buvo reikalingas remontas. Archyvo patalpų plotas sudarė vos 15 m²[5]. 1957 m. naujoji archyvo vedėja Elena Volkova teigė, kad remontas nėra reikalingas, bet patalpos nėra tinkamos archyvo veiklai vykdyti, kadangi yra 7 aukšte ir gaisro atveju būtų maža tikimybė išgelbėti saugomą dokumentinį paveldą[6]. 1958–1961 metais archyvo veiklai vadovavusi Milda Bagdonienė archyvo charakteristikoje paminėjo, kad archyvo patalpos vykdomoms funkcijoms nėra tinkamos.
  • 1960 m. archyvui buvo paskirtos naujos patalpos Priestočio g. 8[7]. Archyvo vedėja M. Bagdonienė šias patalpas vertino kaip atitinkančias institucijos poreikius. Patalpų plotas sudarė  160 m². Archyvas pastatą turėjo dalintis su LTSR VRM nepilnamečių reikalų inspekcija ir privačiais gyventojais. 1964 m. vadovaujant Vincui Sabaliauskui archyvui buvo išskirta papildomas 101 m² vietos[8]. 1973 m. archyvas gavo papildomai 128 m² vietos, nes buvo iškraustyta viena pastate gyvenusi šeima[9]. Po dvejų metų iš archyvo antro aukšto iškrausčius įstaigą, o iš trečio aukšto  dar vieną šeimą, likęs plotas atiduotas archyvui.
  • 2015 m. archyvas perėmė buvusiam Lietuvos banko Klaipėdos skyriui priklausiusius pastatus adresu Naujoji Uosto g. 16 ir 16A, Klaipėdos m. Naujosios patalpos buvo pritaikytos archyvo veiklai, o buvusioje pinigų saugykloje įrengti specialiai archyvui pagaminti mobilūs archyviniai stelažai 5000 tiesinių metrų dokumentų saugoti.

Archyvo vadovai redaguoti

Klaipėdos miesto valstybinio archyvo vedėjai (1945–1964): redaguoti

1945–1946:  Judelis Vistaneckis

1946–1947: Vitalijus Januševskis

1947–1948: Leonas Dudėnas

1948–1951: Ivanas Lebedevas

1951–1952: Antanas Juodeikis

1952–1955: Danutė Taurilaitė

1955–1957: D. Vilčinskienė

1957–1958: Elena Volkova

1958–1961: Milda Bagdonienė

1961–1964 (iki archyvo likvidavimo): Vincas Sabaliauskas

LTSR centrinio valstybinio archyvo Klaipėdos filialo direktoriai (1964–1990): redaguoti

1964–1974: Vincas Sabaliauskas

1974–1990: Stasys Juozapaitis

Klaipėdos archyvo vadovai Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1990–dabar): redaguoti

Klaipėdos valstybinio archyvo direktoriai:

1990–1993: Stasys Juozapaitis

Klaipėdos apygardos archyvo direktoriai:

1993–1997: Stasys Juozapaitis

Klaipėdos apskrities archyvo direktoriai:

1997–2012: Stasys Juozapaitis

2012–2017: Edmundas Bareiša

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo direktorius

nuo 2017 m. Edmundas Bareiša

Išnašos redaguoti
  1. KLAA,.  104 f, 1 ap., 1 b., l. 36.
  2. KLAA,.  110 f, 1 ap., 3 b., l. 3.
  3. KLAA,. 110 f, 1 ap., 8 b., l. 3.
  4. KLAA,. 110 f., 1 ap., 15 b., 1 l.
  5. KLAA., 110 f., 1 ap., 16a b., 1 l.
  6. KLAA., 110 f., 1 ap., 19., 1 l.
  7. KLAA., 110 f., 1 ap., 40 b., 1 l.
  8. KLAA., 487 f. 1ap.,  6b, 1 l.
  9. KLAA., 487 f. 1ap.,  115b, 1-4 l.

Nuorodos redaguoti