Klaipėdos jūrininkų ligoninė

55°56′14″š. pl. 21°05′13″r. ilg. / 55.937194°š. pl. 21.0868068°r. ilg. / 55.937194; 21.0868068

Ligoninės centrinis pastatas

Klaipėdos jūrininkų ligoninė – sveikatos apsaugos įstaiga, įsikūrusi Klaipėdoje. Ligoninėje yra 700 lovų ir 1293 darbuotojai.

Istorija redaguoti

1949 m. Klaipėdoje buvo atidaryta tarpžinybinė 50 lovų Prekybos uosto ligoninė ir poliklinika. Ši sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai vadovavo vyriausiasis gydytojas Julius Simonavičius, teikė stacionarinę ir ambulatorinę pagalbą uosto darbuotojams. 1956 m. duris atvėrė Žuvies pramonės darbuotojų 50 lovų ligoninė. Klaipėdoje veikė ir laivų statyklos „Baltija“ ligoninė. 1962 m. visos trys – Prekybos uosto, Žuvies pramonės darbuotojų ir laivų statyklos „Baltija“ ligoninės – buvo sujungtos į 150 lovų Žvejų ir jūros transporto darbuotojų ligoninę.

Stacionaro skyriai buvo įkurti įvairiose miesto vietose esančiuose pastatuose, tai labai apsunkino budinčių gydytojų bei konsultantų darbą. Ligoninės rėmėjai, suprasdami medikų sunkumus, perdavė du bendrabučio pastato aukštus poliklinikai ir tarpreisinio jūrininkų viešbučio pastatą Nemuno gatvėje, kur buvo įkurtas 210 lovų stacionaras.

1979 m. žuvies pramonės ministerija, o po metų ir Jūrų laivyno bei Laivų statybos pramonės ministerijos sutiko iš dalies finansuoti naujos ligoninės statybą. Lėšas tam skyrė tuometinė Valstybinė žvejybos įmonė „Jūra“, Lietuvos jūrų laivininkystė, Valstybinė laivų statykla „Baltija“, Valstybinė Vakarų laivų remonto bei Valstybinė transporto laivyno įmonės.

1983 m. buvo pakeistas Žvejų ir jūros transporto darbuotojų ligoninė pavadinimas ir ji tapo Centrinio baseino ligonine. 1985 m. patvirtinta naujos 360 lovų ligoninės projektinė užduotis ir statybos suvestinė sąmata. Miesto statybos projektavimo institutas parengė ligoninės projektą, kurio autorius – architektas Eduardas Chlomauskas. 1994 m. balandžio 9 d. įvyko oficialus Klaipėdos jūrininkų ligoninės atidarymas.[1]

 

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti