Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčia

Koordinatės: 55°42′41.3″ š. pl. 21°7′41.44″ r. ilg. / 55.711472°š. pl. 21.1281778°r. ilg. / 55.711472; 21.1281778

Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčiabaptistų bažnyčia Klaipėdoje, Vytauto g. 38. Tai seniausias Europoje iki šiol veikiantis baptistų bažnyčios pastatas,[1] nepaliestas ir didžiojo Klaipėdos gaisro metu.

Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčia
Tikėjimo srovė Baptistai
Savivaldybė Klaipėda
Adresas Vytauto g. 38
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1851 m.

Istorija redaguoti

Klaipėdos evangelikų baptistų bendruomenė įkurta 1841 m. Klaipėdoje gimęs Eduardas Grimas buvo pirmasis bendruomenės vadovas. Klaipėdos baptistų bendruomenę iš pradžių sudarė daugiausiai vokiečiai, nors jau po 10 metų į ją įsijungė ir vietos lietuviai. 1851 m., turėdama 234 narius, bendruomenė pasistatė pastatą pamaldoms, pastatą, kuris ir dabar priklauso baptistų bažnyčiai. Lietuviai pagyvėjo 1854 m., kai Dievo Žodį lietuvių kalba pradėjo skelbti Karlas Albrechtas. Be to, tais metais po miestą sunaikinusio gaisro daug kas pakeitė savo nuomonę apie baptistus. Buvo sudegę visi didesnieji pastatai, bažnyčios ir mokyklos. Išlikusi baptistų bažnyčia tarnavo mokyklai, o sekmadieniais joje vyko evangelikų liuteronų pamaldos lietuviams ir anglikonų pamaldos.

 
Vaizdas nuo Kuršių aikštės

1860 m. bažnyčioje buvo pakrikštyta grupė tikinčiųjų, atkeliavusių iš Latvijos. Dėl to meto politinių sąlygų Rusijos valdomoje Latvijoje ten gyvenantys bendruomenių nariai net 20 metų buvo Klaipėdos bendruomenės sąrašuose.

Baptistų bendruomenę iš pradžių sudarė daugiausiai vokiečiai, vėliau, ypač tarpukaryje, lietuvių kilmės baptistų joje buvo jau daugiau. Visame mieste bendruomenė turėjo sekmadienio mokyklų tinklą vaikams. Pati Klaipėdos bendruomenė priklausė Karaliaučiaus krašto baptistų sąjungai.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 metais, frontui artėjant prie miesto, bendruomenės veikla nutrūko. Sovietmečiu maldos namų pastatas buvo atimtas. Čia buvo įsikūręs jūrininkų klubas, po to stovėjo visai apleistas, užkaltais langais ir kiauru stogu, pagaliau jame įsikūrė Mokytojų namai. Bendruomenės nariai rinkdavosi privačiuose butuose, o vėliau daugiau kaip 30 metų pamaldos vykdavo mažame, sename žvejo namelyje miesto pakraštyje, Jurbarko g. 43 (tuomet tai buvo „Baltijos“ žvejų kolūkio teritorija). Tik 1977 m. bendruomenė buvo oficialiai įregistruota.

1991 m. vasarą Klaipėdos evangelikai baptistai atgavo savo maldos namus. Atlikus būtiniausią pertvarkymą ir remontą, 1991 m. spalio 5 d. per pirmąsias pamaldas bažnyčia buvo iš naujo pašventinta, kartu švenčiant ir bendruomenės 150 metų sukaktį. Apie penkerius metus kartu veikė ir evangelikų reformatų parapija, kol veiklą perkėlė į 2001 m. atidarytą Klaipėdos evangelijos koplyčią.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti