Kirsanas Iliumžinovas
| Kirsanas Iliumžinovas | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kalmukijos prezidentas | |||||||||||||
| |||||||||||||
| Kirsanas Iliumžinovas per spaudos konfereciją 2010 m. Maskvos šachmatų olimpiadoje | |||||||||||||
| Gimė | 1962 m. balandžio 5 d. Elista, Kalmukija | ||||||||||||
| Tautybė | kalmukas | ||||||||||||
| Vaikai | Davidas | ||||||||||||
| 1-asis Kalmukijos prezidentas | |||||||||||||
| Kiti titulai | Kalmukijos vadovas, FIDE prezidentas | ||||||||||||
| Ėjo pareigas | 1993–2005 m. | ||||||||||||
| Kalmukijos vadovas | |||||||||||||
| Ėjo pareigas | 2005–2010 m. | ||||||||||||
| Ankstesnis | Kirsanas Iliumžinovas | ||||||||||||
| Vėlesnis | Aleksejus Orlovas | ||||||||||||
| |||||||||||||
| Veikla | politikas, verslininkas, šachmatų organizatorius | ||||||||||||
| Pareigos | Kalmukijos prezidentas, Kalmukijos vadovas, FIDE prezidentas | ||||||||||||
| Partija | TSKP (1983–1991), Vieningoji Rusija nuo 2004 m. | ||||||||||||
| Išsilavinimas | Aukštasis | ||||||||||||
| Alma mater | Maskvos tarptautinių santykių institutas (1989). | ||||||||||||
| Žymūs apdovanojimai | |||||||||||||
|
1997 m. Draugystės ordinas, 2012 m. „Baltojo lotoso“ – „Kalmukijos didvyrio“ ordinas | |||||||||||||
Kirsanas Iliumžinovas (rus. Кирса́н Никола́евич Илюмжи́нов; g. 1962 m. balandžio 5 d. Elistoje) – Kalmukijos politikas – Kalmukijos respublikos Rusijos sudėtyje prezidentas (1993–2005 m.), vėliau – Kalmukijos vadovas (2005–2010 m.), verslininkas, šachmatininkas – Pasaulio šachmatų federacijos (FIDE) prezidentas (1995–2018 m.).[1] Gimtoji kalba – kalmukų, taip pat kalba rusiškai, angliškai, japoniškai ir šiek tiek – korėjiečių, mongolų ir kinų kalbomis.
Biografija redaguoti
Vaikystė redaguoti
Tėvas, pagal išsilavinimą inžinierius, dirbo partiniu darbuotoju, motina veterinarijos gydytoja. Kai jam buvo 4 metai, senelis išmokė žaisti šachmatais. Būdamas 7-ių tapo Kalmukijos vaikų čempionu, o keturiolikos – Kalmukijos šachmatų čempionu. 1979 m. aukso medaliu baigė vidurinę mokyklą.[2]
Jaunystė redaguoti
1979–1980 m. dirbo šaltkalviu surinkėju gamykloje „Zvezda“. 1980–1982 m tarnavo armijoje. Grįžęs, 1982–1983 m. tęsė darbą gamykloje „Zvezda“ šaltkalviu brigadininku. TSKP narys (1983–1991 m.).
Studijos redaguoti
1983 m. įstojo mokytis į Maskvos tarptautinių santykių institutą. Institute buvo komunistų partijos sekretoriaus ideologijai pavaduotoju ir instituto šachmatų komandos kapitonu. 1989 m. baigė mokslus ir įgijo Japonijos ir ekonominių santykių su Rytų Azijos šalimis specialisto diplomą.
Verslas redaguoti
1989 m. K. Iliumžinas atliko praktiką, po kurios, laimėjęs konkursą, tapo bendros SSRS–Japonijos automobilių prekybos įmonės vadovu ir greitai tapo milijonieriumi. Tais pačiais metais jis tapo tarptautinės korporacijos „SAN“ prezidentu. Organizavo Kalmukijoje „Step“ banką. 1993 m. balandžio mėn. K. Iliumžinovas jau vadovavo daugiau nei 50 kompanijų, bankų ir biržų.[2]
Politika redaguoti
1990 m. nuo Kalmukijos buvo išrinktas Rusijos Federacijos aukščiausios tarybos deputatu, kur dirbo tarptautinių santykių ir ekonominių ryšių komitete, buvo deputatų grupės „Suverinetetas ir lygiateisiškumas“ narys, taip pat frakcijos „Pamaina – naujoji politika“ nariu. Jis taip pat buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas iki SSRS suirimo 1991 m.
1993 m. K. Iliumžinovas buvo išrinktas Rusijos, taip pat ir Kalmukijos, verslininkų palatos prezidentu. Tais pačiais metais jis iškėlė savo kandidatūrą pirmojo Kalmukijos respublikos prezidento rinkimuose. Rinkiminėje kompanijoje naudojo lozungą „Turtingas prezidentas – nepaperkama valdžia“. 1993 m. surinkęs 65 % balsų laimėjo rinkimus ir tapo Kalmukijos respublikos Rusijos sudėtyje prezidentu.
1993 m. per spalio mėn. įvykius Maskvoje, Kalmukijos prezidentas vadovavo grupei iš šešių federacijos subjektų, kurie su balta vėliava įėjo į parlamentą, kur, kartu su Ingušijos prezidentu Ruslanu Auševu, tarpininkavo derybose iki pat B. Jelcinui ištikimos armijos parlamento rūmų šturmo.
1993 m. nuo Kalmukijos buvo išrinktas į Federacijos tarybą, kur pateko į agrarinį komitetą.
Tapęs Kalmukijos prezidentu jis išleido dekretą dėl šachmatų mokymo įtraukimo į mokyklų programas. „Tai pakėlė mokymo lygį 40-čia procentų… Šiandien 100% Kalmukijos vaikų moka žaisti šachmatais.“ – sakė K. Ilumžinovas per interviu.[2]
1995 m. dar kartą perrinktas Kalmukijos prezidentu, šįkart 7-iems metamas (iki 2002 m.).
1996 m. pagal pareigas dirbo 2-ojo šaukimo Federacijos taryboje.
1998 m. negaudamas lėšų iš federalinio biudžeto padarė eilę pareiškimų, kuriuos buvo galima vertinti, kaip galimą Kalmukijos išstojimo iš Rusijos federacijos sudėties. Rusijos Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą.
2000 m. gruodžio mėn. tapo Elistos futbolo klubo „Uralan“ prezidentu.
2002 m. spalio 27 d. 2-ame ture laimėjo Kalmukijos respublikos prezidento rinkimus.
2004 m. įstojo į „Vieningoji Rusija“ partiją.[3]
2005 m. spalio 24 d. buvo paskirtas Kalmukijos respublikos vadovu penkeriems metams. 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškė, kad nesiruošia pretenduoti penktai kadencijai Kalmukijos vadovo postą. Tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė į šį postą Aleksejų Orlovą, kuris jį ir pakeitė.
Šachmatai redaguoti
FIDE Prezidentas redaguoti
Dėl didelio užimtumo jis neplanavo tapti FIDE prezidentu. Bet tuometinis FIDE prezidentas Florensijus Kampomanesas dėl jam susidariusių nepalankų aplinkybių, pasiūlė balotiruotis į FIDE prezidentus. Kadangi K. Iliumžinovas jau buvo Kalmukijos prezidentu, jis kreipėsi leidimo būti FIDE prezidentu į tuometinį Rusijos prezidentą B. Jelciną, kuris pasakė, kad galėtų būti ir Kalmukijos ir FIDE prezidentu, jei šachmatais užsiiminėtų laisvalaikiu…
1995 m. buvo išrinktas FIDE prezidentu. Po rinkimų, K. Iliumžinovas paskelbė, kad FIDE yra skirta: tūkstančiams šachmatų profesionalų, šimtams nacionalinių šachmatų federacijų, milijonams šachmatų mėgėjų, o ne dviem stipriausiems žaidėjams.
Tuo metu FIDE pergyveno ekonominę ir politinę krizę. Įkūrus 1993 m. Pasaulio profesionalių šachmatų asociaciją, tarp pasaulio šachmatininkų įvyko skilimas. Jam teko iškart imtis dviejų priešiškų šachmatų stovyklų taikytojo vaidmens ir, dėl susikaupusių įvairių problemų, reformuoti FIDE bei gelbėti ją nuo visiško suirimo.
Pirmoji kadencija redaguoti
Kartą pokalbyje su buvusiu Tarptautinio olimpinių žaidynių komiteto prezidentu Chuanu Antonijum Samaranču šis K. Iliumžinovui išreiškė nuomonę, kad šachmatų pasaulio čempiono išaiškinimo procedūra nėra demokratiška, nes „jis negalėtų rasti sporto varžybų, kuriose pasaulio čempionas turėtų prieš pretendentus tokią persvarą, kurią galima palyginti su sprintu, „jei 100 m. bėgime – čempionas bėgtų tik 50 metrų!“
„Aš nusprendžiau, kad reikėtų rengti atvirąjį čempionatą“ – prisimindamas sakė K. Iliumžinovas. – „Pasaulio čempionai turi kovoti lygiomis sąlygomis… Ieškojome, kaip restrukturizuoti pasaulio šachmatų čempionatą, įtraukiant daugiau šachmatų federacijų, kad padidintume pradinį dalyvių skaičių iki 256: iš kiekvienos federacijos po žaidėją, o trūkstamus atrinkti iš Žemynų čempionatų ir zoninių turnyrų“.
1995 m. FIDE prezidento tarybos posėdyje Singapūre Kirsanas Iliumžinovas pasiūlė rengti pasaulio šachmatų čempionatus naudojant atkrentamuosius mačus. Jis vėliau, 2007 m. duotame interviu, taip aiškino savo pasiūlymo priežastis:
- „Aš pavargau belakstydamas tarp A. Karpovo ir G. Kasparovo… Tai vieną įkalbinėjau, tai kitą, o visas šachmatų pasaulis vis laukė. Vedantieji didmeistriai kalbėjo, kad praranda suinteresuotumą šachmatais: pinigų nėra, perspektyvų nėra, kažkur viršuje, keletas žmonių, tarpusavyje dalijasi prizus. Buvo būtina imtis neeilinių priemonių. Laikas parodė, kad idėja pasiteisino. Aš paskyriau priziniam fondui 5 milijonus JAV dolerių. Vėliau daugelis šachmatininkų iš 20–30 geriausių pasaulio šachmatininkų tarpo, man kalbėjo, kad jau gali šiaip taip planuoti savo metinį biudžetą: praeisi čempionato 3–4 ratus – gausi 40–50 tūkstančių JAV dolerių. Dėka to mes išlaikėme šachmatuose daugelį profesionalų, o iš kitos pusės, šiek tiek pakėlėm susidomėjimą mūsų žaidimu“.
Ši idėja rado pritarimą 1996 m. FIDE generalinėje asamblėjoje, o vėliau buvo parengtos ir patvirtintos Prezidento taryboje ir Vykdomajame komitete 1997–1998 m. pasaulio šachmatų čempionato taisyklės.[4] Pagal šią tvarką įvyko ketveri FIDE pasaulio čempionatai (1998–2004 m.).
Antroji kadencija redaguoti
1998 m. lapkričio mėn. buvo perrinktas FIDE prezidentu. Ryšium su šachmatų olimpiada Elistoje K. Iliumžinovo iniciatyva buvo pastatytas atskiras visuomeninis, kultūrinis, verslo ir gyvenamasis kompleksas („Šachmatų miestas“), kuriame 1998 m. vyko šachmatų olimpiada.
1999 m. birželio mėn. Tarptautinis olimpinis komitetas pripažino FIDE kaip tarptautinę neolimpinės sporto šakos organizaciją.
2000 m. gegužę siekdamas suvienyti pasaulio šachmatininkų stovyklas ir baigti konfliktą tarp Profesionalių šachmatų asociacijos ir FIDE pasirašė Prahos susitarimą.
Trečioji kadencija redaguoti
2002 m. lapkričio mėn. buvo perrinktas FIDE prezidentu.
2004 m. R. Iliumžinovo iniciatyva, FIDE, siekdama visame pasaulyje įtraukti šachmatų pamokas į mokyklų programas, pradėjo propaguoti idėją „|Šachmatus į mokyklą“. Jo pastangomis FIDE pasirašinėjo su šalių vadovais, vyriausybėmis, švietimo ministrais susitarimus dėl šachmatų įtraukimo į švietimo sistemą.
Ketvirtoji kadencija redaguoti
2006 m. birželio 2 d. buvo perrinktas FIDE prezidentu.
Penktoji kadencija redaguoti
2010 m. rugsėjo 29 d. buvo vėl perrinktas FIDE prezidentu. Be jo, į šį postą pretendavo 12-asis pasaulio šachmatų čempionas Anatolijus Karpovas. Už K. Ilumžinovą buvo atiduotas 91 balsas, o už A. Karpovą – 55.[5]
2010 m. liepos mėn. A. Karpovas buvo padavęs ieškinį K. Iliumžinovui į Tarptautinį sporto arbitražo teismą dėl jo iškėlimo procedūros, tačiau 2010 m. rugsėjo 27 d. ieškinys buvo atmestas.
Šeštoji kadencija redaguoti
2014 m. rugpjūčio 11 d. Trumsėje vykusioje FIDE Generalinėje asamblėjoje buvo dar kartą perrinktas FIDE prezidentu. Be jo, į šį postą pretendavo 13-asis pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas. Už K. Ilumžinovą buvo atiduoti 110 balsų, o už G. Kasparovą – 61.[6]
Privatus gyvenimas redaguoti
K. Iliumžinovas vedė iš tos pačios mokyklos, kur mokėsi, Danarą liumžinovą (merg. Davaškina) ir turi sūnų Davidą (g. 1990). Be to, K. Iliumžinovas turi du brolius Sanalą ir Viačeslavą.
K. Iliumžinovas – budistas.[3] Tolerantiškas ir kitoms religijoms. Jis pastatė 30 budistų šventyklų, 22 krikščionių ortodoksų bažnyčias, sinagogą, vieną mečetę. 1993 m. susitiko su popiežiumi Jonu Pauliu II, kuris jam pasiūlė savo šalyje pastatyti katalikų bažnyčią. Grįžęs į Kalmukiją pastatė katalikų katedrą.[2]
K. Iliumžinovas atkreipė į save pasaulio dėmesį teigdamas, kad jis asmeniškai susidūrė su ateiviais iš kosmoso, kai šie paėmę jį į savo erdvėlaivį, surengė kelionę po galaktiką.[7]
Apdovanojimai redaguoti
K. Iliumžinovas už aktyvią veiklą turi nemažai apdovanojimų. Jis – Rusijos meno akademijos garbės narys.[8] K. Iliumžinovas – Socialinių mokslų Akademijos tikrasis narys (1997 m.), Tarpregioninės mokslų akademijos garbės akademikas (1997 m.), Rusijos taikomųjų mokslų akademijos garbės daktaras. 1997 m. apdovanotas Draugystės ordinu „Už nuopelnus valstybei ir didelį indėlį, stiprinant tarp tautų, draugystę ir bendradarbiavimą“.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Kirsanas Iliumžinovas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2014-03-09. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 20 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „Viskas apie Kirsaną“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 20 d..
- ↑ 3,0 3,1 3,2 „Kirsanas Iliumžinovas“ (rusų). Suarchyvuotas originalas 2014-07-28. Nuoroda tikrinta 2014 m. liepos 26 d..
- ↑ „Trumpųjų atkrentamųjų mačų sistema savo darbą padarė“ (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2007-10-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 20 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Kirsanas Iliumžinovas perrinktas FIDE prezidentu“ (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2020-08-20. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 20 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Kirsanas Iliumžinovas perrinktas FIDE prezidentu“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2014-08-12. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 20 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Kirsanas Iliumžinovas ir ateiviai iš kosmoso“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2013-11-08. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 20 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Kalmukijos vadovui Kirsanui Iliumžinovui įteiktos Rusijos meno akademijos garbės nario regalijos“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 20 d..
Nuorodos redaguoti
- Pasaulio šachmatų federacijos prezidento interviu su Niujorko „Times“ 2010 m. Antroji dalis (anglų k.)
- Pasaulio šachmatų federacijos prezidento interviu su Niujorko „Times“ 2010 m. Trečioji dalis (anglų k.)
- Iliumžinovas, Kirsanas, FIDE prezidentas (rusų k.)
- Akistata su Kirsanu Iliumžinovu (rusų k.)
| Sporto pozicijos | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Florensijus Kampomanesas |
FIDE Prezidentas 1995–2018 |
Po to: Arkadijus Dvorkovičius |