Kirmėliniai vėžiagyviai
| Remipedia | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Kirmėliniai vėžiagyviai, remipedijos (Remipedia) – vėžiagyvių (Crustacea) klasė.
Kirmėliniai vėžiagyviai yra išvaizda į panašųs kirmėles panaši grupė, gyvenanti požeminiuose sūriuose vandens telkiniuose. Šie 10 - 40 mm ilgio gyvūnai turi galvą ir iki keturiasdešimt kūno segmentų. Kiekvienas toks segmentas turi plaukimo priedėlius. Vėžiagyviai plaukia ant nugaros ir paprastai juda lėtai. Kirmėliniai vėžiagyviai akli, tačiau kai kurios rūšys turi gerai išvystytą uoslę ir labai sudėtingas smegenis. Gali būti jog tai anaiptol ne primityvi o, priešingai, viena labiausiai pažengusių vėžiagyvių grupių[1].
Pirmasis aprašytas šios grupės vėžiagyvis buvo iškasana (Tesnusocaris goldichi), bet nuo tada rasta ir dabar gyvenančių rūšių. Vos dabar gyvenančios rūšys priskirtos Nectiopoda eilei (iškasena priskirta Enantiopoda).
Menkai ištirta gyvūnų grupė, net nelabai žinoma kuo jie minta. Pirmoji lerva yra nauplijus, po jos seka mažiausiai trys vėlesnės stadijos, tačiau gali būti daugiau.
Nuorodos redaguoti
- ↑ Martin Fanenbruck, Steffen Harzsch & Johann Wolfgang Wägele (2004). „The brain of the Remipedia (Crustacea) and an alternative hypothesis on their phylogenetic relationships“. Proceedings of the National Academy of Sciences. 101 (11): 3868–3873. doi:10.1073/pnas.0306212101.
|
Šis straipsnis apie zoologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |