Kiribačio ekonomika

Kiribačio ekonomika
Kiribatisupermarket.jpg
ValiutaAustralijos doleris
Prekybos partneriaiPARTA
Statistiniai duomenys
BVP698 milijonų $ (2013)[1]
BVP augimas2,9 % (2013)
BVP gyventojui6 400 $ (2013)
BVP pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 24,3%; pramonė 7,9%; paslaugos 67,8% (2010)
Infliacija0,2% (2007)
GKIinformacijos nėra
Darbo jėga7 870 (2001)
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos7 066 000 $
Pagrindiniai eksporto partneriaiJaponijos, Malaizijos, Taivano, Didžioji Amerikos, Australija, Belgija, Danija (2006)
Importo pajamos80 090 000 $
Pagrindiniai importo partneriaiAustralija, Fidžis, Japonija, Prancūzija, Naujoji Zelandija, Didžioji Amerikos, Pietų Korėja, Kinija, Tailandas (2006)
Valstybės išlaidos
Tiesioginės įplaukos55,52 milijonų $ (2010)
Tiesioginės išlaidos107,1 milijonų $ (2010)
Rezervo fondas8,37 milijonų $ (2010)
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Kiribatis laikoma viena ekonomiškai silpniausių pasaulio valstybių[2]. Šalis gauna paramą iš tarptautinių organizacijų ir kai kurių valstybių (daugiausia iš Didžiosios Britanijos, Japonijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos). Valstybė pajamų gauna iš žvejybos licencijų (daugiausia išduotų Pietų Korėjai, Japonijai, Taivanui, JAV), turizmo. Piniginės įplaukos iš Kiribačio gyventojų, dirbančių užsienyje (daugiausia Nauru) per metus sudaro apie 5 mln. JAV dolerių. 2004 m. BVP sudarė 79 mln. JAV dolerių, jo dalis 1 gyventojui – 815 JAV dolerių. Užsienio skola 14 mln. JAV dolerių (2002 m.).

Iki 1979 m. Banaboje buvo kasamas fosforitas. 2001 metais pagaminta 12,46 mln. kWh elektros energijos. Kopros gamyba (6741 t, 2001 m.). Vystoma maisto (palmių aliejaus), siuvimo, avalynės, odos, baldų pramonė, dailieji amatai.

ŪkisKeisti

Svarbiausia Kiribačio ūkio šaka – bioprodukcinis ūkis. Auginama kokosai (96 000 t, 2002 m.), pandanai, bananai, duonmedžiai, melionai, dioskorčjos. Taravos atole auginami jūros dumbliai (2297 t, 2001 m.). Veisiamos kiaulės (12 000), naminiai paukščiai (450 000, 2002 m.). Fenikso salose kertama mediena. Žvejyba (2001 m. sugauta 32 400 t žuvų, daugiausia tunų). 2003 m. Kiribatį aplankė 4288 užsienio turistai. 2000 m. turizmas atnešė pajamų už 1,7 mln. JAV dolerių. Labiausiai turistų lankomas Taravos atolas ir Kalėdų sala.

TransportasKeisti

1999 m. Kiribatyje buvo 670 km automobilių kelių, 5 tarptautiniai oro uostai (didžiausi Bonrikio, Kasidės, Antekanos). Svarbiausi jūrų uostai: Betio, Banaba, Kantonas, Ingliš Harboras. 2002 m. buvo įregistruoti 8 jūrų laivai.

FinansaiKeisti

Centrinio banko funkcijas atlieka Kiribačio bankas (įkurtas 1984 m., jo būstinė Bairikyje, 23 skyriai, 51 % akcijų priklauso West – pac Banking Corporation of Australia, 49 % – Avyrbei). 2005 veikė Plėtros bankas (įkurtas 1987 m., būstinė Bairikyje, valstybinis, teikia ilgalaikes paskolas žemės ūkiui, žvejybai, pramonei ir paslaugų verslui), 8 užsienio bankų skyriai. Kiribačio oficialus piniginis vienetas – Australijos doleris, lygus 100 centų.

PrekybaKeisti

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2002 m. eksportuota prekių už 35 mln., importuota už 83 mln. JAV dolerių. Eksportuojama kopra (sudaro 62 % viso eksporto), kokosai, žuvys ir kiti jūrų produktai, importuojama – maisto produktai, tabakas, tekstilės gaminiai, dviračiai, mašinos ir įrenginiai, degalai. 2002 m. daugiausia eksportuota į Japoniją (75 %), Australiją (8 %), JK (8 %), Filipinus (4 %), Tailandą (4 %), importuota iš Australijos (42 %), Fidžio (27 %), Naujosios Zelandijos (9 %), Japonijos (6 %), JAV (4 %).

ŠaltiniaiKeisti

  1. CIA. „The World Factbook“. Nuoroda tikrinta 29/3/2014. 
  2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t.