Kiprijonas Lukauskas

Kiprijonas Lukauskas (Lukauskis, lenk. Cyprion Łukawski, 1757 m. Žemaitija – 1815 m. vasario mėn. Benica, dab. Minsko sritis) – Lietuvos rašytojas, pamokslininkas, misionierius, pranciškonas observantas.

Biografija

Mokslus ėjo vienuolyne, nuo 1791 m. pranciškonas. 1782 m. įšventintas kunigu. 1788-1798 m. Troškūnų parapijos klebonas.

Kaip misionierius lankėsi Rytų kraštuose. Paliko rankraštinį pamokslų rinkinį „Pamokslas iš prisakymų Dievo apie pavinasčias gyvenimo krikščioniško“ (1797 m., išl. 1996 m.). Kiti rankraštiniai veikalai (pamokslų ir katekizmo aiškinimų rinkinys „Karšto balso apaštališko atnaujinimo…“ 1794 m., katekizmas „Duona dvasiška visiems krikščionims“ 1795 m.) neišliko.

Jo pamokslai – unikalus XVIII a. lietuvių raštijos paminklas. Juose atsispindi Šviečiamajam amžiui būdingos idėjos, svarstomos socialinės, visuomenės sutvarkymo, luomų pareigų ir laisvių, žmogaus prigimties pažinimo problemos, yra valstiečių gyvenimo aktualijų. Akcentuojamas žmogaus visuomeniškumas, vadovavimasis prigimties dėsniais, žmogaus meilės principas plėtojamas per visuomeninius santykius. Pamokslai artimi doroviniams, juose aiškinami krikščioniško gyvenimo nurodymai bei doroviniai priesakai. Didelė reikšmė teikiama protui, svarstoma pažinimo problema, aiškinami psichologijos klausimai, žmogaus prigimties kintamumas ir pastovumas. Pamokslai parašyti aukštaičių šnekta, nežymiai paveikta žemaičių šnektos, individualizuotas jų stilius yra savita klasicistinio stiliaus atmaina, kurioje žymu barokinė pasaulėjauta ir jos raiškos būdai. Kiprijonas Lukauskas taip pat pasisakė už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip atskiro socialinio ir politinio vieneto, skyrimą nuo Lenkijos.