Kinijos–Lietuvos santykiai

Flag of China.svg
KinijosLietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
China Lithuania Locator.svg

Lietuva (oranžinė) ir Kinija (žalia) žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1923 m. vasario 12 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 14 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Kinija: 300 mln. eur.
 • Kinija → Lietuva: 1200 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Lietuva → Kinija: ?
 • Kinija → Lietuva (2020): 1145[2]

Tarptautiniai KinijosLietuvos santykiai oficialiai užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje, po to, kai tuometė Kinijos Respublika pripažino Lietuvą 1923 m. vasario 12 d.,[3] tačiau kontaktų ne valstybės lygmeniu būta ir anksčiau. 1991 m. rugsėjo 7 d. Kinijos Liaudies Respublika pripažino atsikūrusios Lietuvos nepriklausomybę, o 1991 m. rugsėjo 14 d. buvo atnaujinti diplomatiniai santykiai. Lietuva nuo 1995 m. savo šalies ambasadą turi Pekine, o Vilniuje nuo 1992 m. yra įsikūrusi Kinijos Liaudies Respublikos ambasada. Lietuva taip pat turi garbės konsulą Honkonge, atstovaujantį ir Makao teritoriją.[4]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Pasaulio prekybos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų narės. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė. Dabartinis pirmininkas – LRLS narys Kęstutis Glaveckas.[5]

Santykių istorijaKeisti

Kontaktai LDK ir ATR laikaisKeisti

Lietuvių domėjimosi Kinija pradžia galima laikyti XVI a., kuomet kurdami Vilniaus Universitetą jėzuitai užsibrėžė skleisti mokslą bei katalikybę ne tik LDK, bet ir Kinijoje.[6] XVII a. Kinijoje apsilankė lietuvis jėzuitų vienuolis Andrius Rudamina, persikėlęs iš Indijos į Mingų imperiją (tuomet Portugalijos imperijai priklaususią Makao ir Handžou). Kinijoje parašė keletą asketizmo veikalų, mirė Fudziano provincijoje. Anot Jono Levickio, buvęs labai gerbiamas ir net garbinamas vietinių. Lietuvių ikonografijoje A. Rudamina vaizduotas kiniškais rūbais arba su Kinijos peizažu fone.[7]

Pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir kinų 1795-1918 m.Keisti

Nors apie pirmuosius kontaktus tarp lietuvių ir kinų informacijos nėra apstu, spėjama, kad pirmieji lietuviai į Kinijoje esantį Harbiną pateko po 1864 m. sukilimo numalšinimo.

Antroji migracijos iš Lietuvos į Kiniją banga siejama su Rytų Kinijos geležinkelio tiesimu XIX a. pab., o vėliau sekė daugiausiai pabėgėliai 1902-1905 m. ir pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu.[8]

1919-1940 m. laikotarpisKeisti

Lietuvą Kinija pripažino 1923 m.

Harbine tarpukariu veikė stipri lietuvių bendruomenė (įvairiais duomenimis iki 2000 asmenų, nemaža dalis jų - litvakai), buvo įsteigtas konsulatas. Tarpukariu veikusi Harbino lietuvių draugija vykdė informacinę veiklą, telkė lietuvius nacionalinių švenčių proga, buvo įsteigusi biblioteką, mokyklą, chorą, rengė teatro vaidinimus, leido laikraštį. Švenčių proga buvo rengiamos eitynės Harbino gatvėmis.[9]

Tarpukario spaudoje buvo aprašomi kai kurie įvykiai tuometėje Kinijoje, ypač pilietinis bei karas su Japonija. Pilietinio karo atveju demonstruotas šioks toks prielankumas Čiang kai Šeko armijai, net ir Baltojo teroro metais, paprastai pateiktų asmeninių žurnalistų įžvalgų nebūdavo. 1933 m. spalio 19 d. pirmame Lietuvos žinių laikraščio puslapyje išspausdintas straipsnis apie britams priklausiusiame Šanchajuje mirtimi nubaustą lietuvę: „Vakar (spalio 18 d.) vyriausiasis britų teismas Šanchajuje rado anglų pavaldinio, bet lietuvių kilmės našlę Katherine Hadley, kaltą užmušus į atsargą pasitraukusį jūros kapitoną Valter Youngs. Teismas ją nuteisė mirti, bet paragino jos pasigailėti“.[10]

Santykiai okupacijų metaisKeisti

Sovietinė okupacija nutraukė tiesioginius santykius tarp Kinijos ir Lietuvos, ryšiai buvo palaikomi Sovietų Sąjungos ir Kinijos dvišaliu pagrindu. Nors Kinija de jure nepripažino Baltijos šalių okupacijos, de facto vertino jas kaip Sovietų Sąjungos kontroliuojamas teritorijas.[11] Kontaktai tarp Kinijos ir Lietuvos buvo pavieniai ir sporadiški, o jų dar labiau sumažėjo išaugus priešpriešai tarp Kinijos ir Sovietų Sąjungos. 1980-ųjų pabaigoje, suaktyvėjus Baltijos šalių nepriklausomybės judėjimams, Kinija į juos žiūrėjo nepalankiai, nes manė, kad tai gali paskatinti pačios Kinijos viduje esančių etninių grupių emancipaciją. Nepaisant to, Kinija gan greitai užmezgė santykius su naujai įsikūrusiomis postsovietinėmis valstybėmis, bijodama, kad delsimas leistų Taivanui užmegzti diplomatinius ryšius pirmesniam ir taip sustiprinti savo tarptautinę poziciją.[12]

Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Kinijos LR (1991-dabar)Keisti

 
Kinijoje 2016 m. išleistas proginis vokas, skirtas pažymėti dvišalių santykių 25-metį.
 
Dalia Grybauskaitė ir Si Dzinpingas 2018 m. lapkričio mėn. Šanchajuje.

Kinija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d., dieną po to, kai tai padarė ir TSRS. Tais pačiais metais užmegzti diplomatiniai santykiai. 1992 m. sausio 30 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo. Tais pačiais metais Vilniuje atidaryta Kinijos ambasada, o Lietuva ambasadą Pekine atidarė 1995 m.

2000 m. rugsėjo 5 d. Lietuvoje lankėsi tuometinis Kinijos parlamento pirmininkas ir buvęs šalies premjeras Li Peng. Vizitas buvo planuotas dviem dienoms, bet užtruko tik dvi su puse valandos ir įvyko svečiui bei lydinčiai delegacijai nepaliekant Vilniaus oro uosto pastato. Vizito sutrumpinimo priežastimi buvo įvardytas tuo metu Seime vykęs renginys, skirtas komunizmo nusikaltimams įvertinti. Su Li Peng oro uoste susitiko tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Lauke tuo metu buvo surengtas Tibeto nepriklausomybės rėmėjų piketas.[13]

2002 m. birželio 16-17 d. Lietuvoje lankėsi Kinijos prezidentas Dziang Dzeminas.[14] 2012 m. kovo 27–30 dienomis Kinijoje su oficialiu vizitu viešėjo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, susitiko su Kinijos gynybos ministru Guanglie Liang ir pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.[15] Tų pačių metų liepos 9–10 d. įvyko atsakomasis vizitas – Lietuvoje lankėsi Kinijos centrinio karinio komiteto vicepirmininkas Xu Caihou, delegaciją priėmė ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė.[16]

2015 m. birželio mėn. prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą atvykusiu Kinijos vicepremjeru Žangu Gaoliu.[17] 2016 m. gegužės mėn. Kinijoje lankėsi tuometis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kur susitiko su šios šalies premjeru Li Kečiangu.[18] Tų pačių metų rugsėjį, pažymint santykių 25-metį, Kinijos paštas išleido kartu su Lietuvos ambasada Kinijoje parengtą proginį voką.[19] 2018 m. lapkričio mėn. lankydamasi Kinijos importo parodoje Šanchajuje, su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė.[20]

Pradedant 2019 m. Lietuvos–Kinijos santykiuose ėmė kilti įtampos, VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime paminėjus Kiniją,[21] kylant įtarimams dėl Huawei įrangos saugumo,[22] bei įvykus konfliktui Vilniuje vykusiame mitinge, skirtame palaikyti protestus Honkonge.[23] Prie dvišalių santykių pablogėjimo prisidėjo ir 2021 m. gegužę paskelbtas Lietuvos pasitraukimas iš 2012 m. įkurto Bendradarbiavimo tarp Kinijos ir vidurio bei rytų Europos šalių formato, dar žinomo 17+1 pavadinimu,[24] bei planai atidaryti verslo atstovybę Taivane,[25] o tuo pačiu ir priimti Taivano atstovybę Lietuvoje.[26] Pastarieji Lietuvos ir Taivano suartėjimo žingsniai tapo argumentu 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kinijai iš Lietuvos atšaukti savo ambasadorių ir pareikalauti, kad Lietuva tą patį padarytų su savo ambasadoriumi Pekine.[27] Tokį žingsnį Lietuva žengė rugsėjo 3 d., atšaukdama dar nei metus pareigų Kinijoje nėjusią ambasadorę Dianą Mickevičienę.[28] Lapkričio 22 d., praėjus trims dienoms po Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje, Kinija išreiškė savo nepasitenkinimą pažemindama diplomatinių santykių su Lietuva lygmenį – vietoje ambasadorių abi puses galės atstovauti tik reikalų patikėtiniai.[29]

Tarp Vilniaus ir Guangdžou bei tarp Kauno ir Siameno yra pasirašyta miestų partnerystė. Vilniaus universitete veikia Konfucijaus institutas. Kinų kalbos galima mokytis Vilniaus Universitete ir VDU, taip pat VGTU inžinerijos licėjuje.[30]

2020 metų duomenimis, Lietuvoje gyvena 519 Kinijos LR piliečių (neįskaitant Honkongo)[31]

Tibeto problema ir Lietuvos santykiai su Tibeto vyriausybe tremtyjeKeisti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos–Tibeto santykiai.

Nors Lietuva oficialiai palaiko vienos Kinijos politiką, neoficialiu lygmeniu palaikomi draugiški santykiai su Tibeto vyriausybe tremtyje. Tuometis Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama XIV buvo pirmasis valstybės lyderis, pasveikinęs Lietuvą su nepriklausomybe – dar 1990 m. balandžio 4 d. buvo gauta telegrama[32] (palyginimui pirmosios Lietuvą pripažinusios Moldovos TSR tai padarė 1990 m. gegužės 31 d., Islandija – 1991 m. vasario 11 d.), o 1991 m. apsilankė Lietuvoje, kur susitiko su šalies vadovu prof. Vytautu Landsbergiu ir katalikų bažnyčios hierarchais. Iš viso Lietuvoje Dalai Lama yra lankęsis keturis kartus, jo atvykimas paskatina pasipiktinimus iš Kinijos pusės.[33]

Dalai Lamos vizitai Lietuvoje:

  1. 1991 m. spalio mėn.: lankėsi Seime, susitiko su Aukščiausiosios tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchais.
  2. 2001 m. birželio 23–27 d.: susitiko su Seimo nariais, Vilniaus meru Artūru Zuoku, kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, viešėjo Kaune, neoficialiam pokalbiui susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi.[34]
  3. 2013 m. rugsėjo 11–14 d.: lankėsi Seime, buvo oficialiai priimtas Vilniaus mero Artūro Zuoko, buvusio prezidento Valdo Adamkaus, neoficialiai susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, skaitė vieša paskaitą.[35]
  4. 2018 m. birželio 12–15 d.: susitiko su Seimo nariais, lankėsi Užupyje, Tibeto skvere, skaitė paskaitą Vilniaus universitete, susitiko su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.[36][37]

Tibeto garbei Lietuvoje du skverai pavadinti Tibeto vardais – Užupyje Vilniuje ir centrinėje Kauno dalyje. Užupyje konstitucijų alėjoje yra ir į tibetiečių kalbą išversta Užupio respublikos konstitucija.

Tibeto egzilinę vyriausybę Lietuvoje atstovauja Čionpelis Ceringas, Tibeto vyriausybės tremtyje atstovas Šiaurės Europai, Baltijos šalims ir Lenkijai. Nors vis silpnėjanti, Seime veikia Laikinoji Solidarumo su tibetiečiais grupė, vadovaujama TS-LKD nario Andriaus Navicko, sudaryta iš 5 narių.[38]

Aukščiausio lygio susitikimaiKeisti

 
Kinijos prezidento Dziang Dzeminio vizitas Lietuvoje 2002 m.

Lietuvoje 2002 m. birželio 16-17 d. lankėsi Kinijos prezidentas Dziang Dzeminas, vizito metu susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi, ministru pirmininku Algirdu Brazausku.[39] Lietuvos prezidentai su valstybinio lygio vizitais Kinijoje nėra lankęsi, tačiau yra buvę darbo vizitų: 2018 m. lapkričio mėn. lankydamasi Kinijos importo parodoje Šanchajuje, su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė.[40]

Ekonominiai ryšiaiKeisti

Pastaraisiais metais Lietuvos ir Kinijos ekonominiai ryšiai stiprėja. Lietuvos vyriausybė yra išskyrusi Kiniją kaip vieną prioritetinių eksporto rinkų.[41] 2013 m. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Kinijos privataus verslo įmonių asociacija.

Lietuvos prekyba su Kinija (mln. Eur):[42][43][44][45][46][47][48]

Metai 2005 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Eksportas 11,1 27,7 57,6 66,6 88,3 102,1 102,4 123,2 179,1 189 277 300
Importas 291,2 430,4 451,5 531,3 565,1 666,1 725,3 708,2 822,9 855 928 1200

TurizmasKeisti

Turistų iš Kinijos skaičius Lietuvoje sparčiai auga, jie yra ir vieni iš daugiausiai išleidžiančių buvimo šalyje metu.[49]

Į Lietuvą atvykstančių kinų turistų skaičius:[50][51][52][53][54][55][56]

Metai 2005 2008 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Turistai 162 1900 3309 5522 6124 5591 7015 9568 11 987 15 996 19 300 21 135 1145

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašasKeisti

 
Kinijos ambasada Vilniuje, Algirdo g. 36

Lietuvos Kinijoje:

  1. Ginutis Voveris (1997–2001 m.)
  2. Artūras Žurauskas (2001–2006 m.)
  3. Rokas Bernotas (2006–2010 m.)
  4. Lina Antanavičienė (2010–2015 m.)
  5. Ina Marčiulionytė (2015–2020 m.)
  6. Diana Mickevičienė[57] (nuo 2020 m. lapkričio mėn., atšaukta 2021 m. rugsėjo 3 d.)

Kinijos Lietuvoje:

  1. Pei Yuanying (1992–01 – 1992–03, rezidavo ne Lietuvoje)
  2. Chen Di (1992–04 – 1993–08, rezidavo ne Lietuvoje)
  3. Wang Zhaoxian (1993–09 – 1998–08)
  4. Guan Hengguang (1998–09 – 2002–02)
  5. Chen Yuming (2002–03 – 2005–01)
  6. Yang Xiuping (2005–01 – 2007–12)
  7. Tong Mingtao (2008–01 – 2011–12)
  8. Liu Zengwen (2012–01 – 2015–03)
  9. Wei Ruixing (2015–04 – 2018–01)
  10. Shen Zhifei (kin. 申知非) (nuo 2018–02, po atšaukimo 2021 m. rugpjūčio 10 d. ambasadai vadovauja laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua)

Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. [1], LR Užsienio reikalų ministerija
  2. Lietuvos turizmo statistika, Keliauk Lietuvoje
  3. [2]
  4. Garbės konsulai Kinijoje, Lietuvos Respublikos ambasada Kinijoje
  5. Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė
  6. [3]>
  7. [Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009 – 1795, Vilnius, 2005, 365 p.]
  8. Lietuviai Kinijoje XIX a.–1940 m.
  9. [4]
  10. Šanchajuje nubausta mirtimi lietuvė // Lietuvos žinios, 238 nr., 1933, spalio 19 d., 1 p.
  11. Mälksoo, Lauri (2003). Illegal Annexation and State Continuity: The Case of the Incorporation of the Baltic States by the USSR. Leiden – Boston: Brill.
  12. Tubilewicz, C. (2007). Taiwan and Post-Communist Europe. Taylor & Francis, p. 88-89
  13. Politinė pompastika patyrė fiasko, delfi.lt, 2000-09-05
  14. [5]
  15. Krašto apsauga, Nr. 6 (229) Archyvuota kopija 2012-11-12 iš Wayback Machine projekto., p. 1–2
  16. Krašto apsauga, Nr. 12 (235) Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto., p. 1–2
  17. Stiprėja ekonominiai Lietuvos ir Kinijos ryšiai, lrp.lt
  18. [6]
  19. Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių 25-mečiui – proginis vokas, LR URM, 2016.09.14
  20. Prezidentė pradeda darbo vizitą Kinijoje, LR Prezidentūra, 2018-11-04
  21. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2019, Vidaus saugumo departamentas
  22. Augant įtampai dėl „Huawei“, S. Skvernelis priėmė Kinijos ambasadorių, Verslo žinios, 2019 m. kovo 30 d.
  23. Vilniuje per Honkongo mitingą konfliktą sukėlusiems kinams skirtos 15 eurų baudos, 15min.lt, 2019 m. rugojūčio 28 d.
  24. Lietuva pasitraukė iš Kinijos „17+1“ bloko Rytų Europoje, tai daryti ragina ir kitas ES šalis, lrt.lt, 2021 m. gegužės 22 d.
  25. Lietuva šiemet ketina atidaryti verslo atstovybę Taivane, Verslo žinios, 2021 m. kovo 4 d.
  26. Dar vienas niuksas Kinijai: Taivanas steigia atstovybę Lietuvoje, 15min.lt, 2021 m. liepos 20 d.
  27. Kinija atšaukia ambasadorių Lietuvoje, reikalauja Vilniaus atšaukti pasiuntinį iš Pekino, LRT, 2021.08.10
  28. Patvirtinta: Lietuvos ambasadorė Kinijoje grįžta konsultacijoms, LRT.lt, 2021-09-03
  29. Kilus ginčams dėl Taivano, Kinija apribojo diplomatinį atstovavimą su Lietuva, LRT, 2021–11–21
  30. [7]
  31. Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM
  32. Dalai Lamos vizitą organizuojanti Rūta Norkutė: „Jis pirmasis pasveikino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, o dabar mūsų politikai bijo su juo susitikti“
  33. Dalai Lama atvyko į Lietuvą, Verslo Žinios, 2018-06-12
  34. Dalai Lama baigė viešnagę Lietuvoje, Delfi.lt, 2001 m. birželio 27 d.
  35. D. Grybauskaitė pakeitė poziciją ir „privačiai“ susitiko su Dalai Lama, Bernardinai.lt, Rugsėjo 11 d., 2013
  36. Vilniuje besilankantis Dalai Lama: šis amžius turi tapti taikos amžiumi, 15min.lt, 2018 m. birželio 14 d.
  37. Seimo nariai ir V. Landsbergis susitiko su Dalai Lama, diena.lt, 2018-06-14
  38. Laikinoji Solidarumo su tibetiečiais grupė, LRS
  39. [8]
  40. Prezidentė pradeda darbo vizitą Kinijoje, LR Prezidentūra, 2018-11-04
  41. Vyriausybė pritarė eksporto plėtrą skatinantiems veiksniams, nustatydama tikslines rinkas, lrv.lt
  42. China–Lithuania bilateral trade review, verslilietuva.lt
  43. Lietuvos–Kinijos užsienio prekybos apžvalga, enterpriselithuania.com
  44. S.Skvernelis: tikimės į Kiniją eksportuoti lietuviškus grūdus, 15min.lt
  45. Kinija, Verslios Lietuvos eksporto gidas
  46. Kiniją domina ne tik lietuviškas pienas, bet ir lazeriai, alkas.lt, 2019 06 08
  47. Eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas, Lietuvos statistikos departamentas
  48. [9], LR Užsienio reikalų ministerija
  49. V. Sinkevičius: turizmo ir prekybos sektoriuje su Kinija pasiektas lūžis, 2018-06-04, diena.lt
  50. Turizmas Lietuvoje 2006, Lietuvos statistikos departamentas
  51. Turizmas Lietuvoje 2011, Lietuvos statistikos departamentas
  52. Turizmas Lietuvoje 2014, Lietuvos statistikos departamentas
  53. Turizmas Lietuvoje 2017, Lietuvos statistikos departamentas
  54. Rekordiniai metai Lietuvos turizmui, Keliauk Lietuvoje
  55. 2019 m. Lietuvos turizmo statistika, Keliauk Lietuvoje
  56. Lietuvos turizmo statistika, Keliauk Lietuvoje
  57. Prezidentas suteikė įgaliojimus Lietuvos ambasadoriams Kinijoje ir PAR, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2020–11-24