Kinetoskopas
Kinetoskopas (iš graikų kalbos kinētos (judantis) + skopio (žiūrėti) − aparatas greitai kintantiems fotografiniams atvaizdams stebėti, kad susidarytų fotografuotų daiktų judėjimo įspūdis; vienas kinematografijos aparatų pirmtakų.
1891 m. Tomas Alva Edisonas (Thomas Alva Edison) užpatentavo kinetoskopą. Šis prietaisas buvo įdiegtas žaidimų salėse, žmonės galėjo pasižiūrėti trumpus filmukus. Kinetoskopas buvo viešai parodytas 1891 m. gegužės 20 d.[1] T. A. Edisonas buvo įsteigęs daug kinetoskopo salonų. Kinetoskopai buvo skirti žiūrėti vienam žmogui.
Kinetoskopas buvo panašus į didelę dėžę su okuliaru. Jo mechanizmą varė akumuliatorius. Čia veikė ištisa skridinių sistema. Pro skridinius slinkdavo perforuota maždaug 15 m. ilgio celiulioidinė kino juosta, kurios abu galai sujungti. Įmetus monetą į dėžės angą, variklis imdavo veikti, užsidegdavo lemputė ir pro padidinamąjį stiklą žiūrovas galėdavo matyti du besifechtuojančius vyrus, vaikų žaidimą arba sceneles iš gyvulių ar žvėrių gyvenimo.
Išnašos redaguoti
Nuorodos redaguoti
- Kinetoskopo technologija (anglų k.)
- Kinematografijos aparatai (anglų k.)