Kimerija (Konano pasaulis)
Kimerija (angl. Cimmeria) – išgalvotas barbarų gyvenamas regionas R. E. Howardo sukurtame Konano pasaulyje. Tai Konano Barbaro tėvynė.
Pramanyta istorija redaguoti
Kimerų kilmė siekia Turijos laikus. Kimerai yra kolonistų iš Atlantidos palikuonys. Gyvenę pagrindiniame Turijos žemyne kolonistai išgyveno didįjį kataklizmą, kuriame nuskendo Atlantida ir buvo sunaikintos daugelis Turijos civilizacijų. Dėl kataklizmo išlikę kolonistai nusmuko į akmens amžiaus kultūrinį lygį. Netrukus jie įsivėlė į daugelį kartų trukusius karus su piktų kolonijos išlikėliais. Šis nepaliaujamas konfliktas privertė atlantus dar labiau degraduoti, vos ne iki beždžionžmogių lygio. Nebeprisimindami savo istorijos, senosios kalbos ir turėtos civilizacijos jie vystėsi savaip ir tapo kimerais.
Savo esė „Hyborėjos laikai“ (The Hyborian Age) R. Hovardas teigė, kad „gėlai, airių ir škotų kalniečių protėviai, kilę iš grynakraujų kimerų klanų“. Hovardas Konaną pavadino keltišku vardu, mini jį keikiantį keltų dievus. Tai rodo, kad autorius kimerus tvirtai kultūriškai siejo su istoriniais gėlais.
Geografija redaguoti
Kimerija buvo raižyto reljefo dykynės, kalvotos, galbūt net kalnuotos, labai miškingos. Orai dažniausiai šalti, dangus apsiniaukęs.[1] Palyginus Hyborėjos žemėlapį su užklotu šiuolaikiniu Europos žemėlapiu, matyti, kad palei Kimerijos vakarinę sieną driekėsi kalnynas. Hovardas tai patvirtino „Hyborėjos laikuose“: „...vandenynas, skalavęs vakarinės Kimerijos kalnus, vėliau sudarė Šiaurės jūrą; šie kalnai tapo salomis, vėliau žinomomis kaip Anglija, Škotija ir Airija...“
Kultūra redaguoti
Pagal Hovardą „kimerai yra aukšti ir galingi, tamsiaplaukiai, mėlynakiai ar pilkakiai“. Jie buvo protokeltai ar protogėlai.[2] Pagal užuominas apsakymuose jie buvo gentimis gyvenę medžiotojai ir rankiotojai, neturėję centrinės valdžios.[3]
Jie išmanė geležies apdirbimo amatą (Konano tėvas buvo kalvis), tačiau gyveno beveik akmens amžiaus bendruomenėje. Konanas apie save sakė: „Aš mačiau save su panteros kailio šlauniaraiščiu, sviedžiančią ietį į kalnų žvėris“.[4]
Kimerai buvo žmonės, suformuoti labai atšiaurios savo krašto gamtos. Hovardas dažnai minėjo kimerų patvarumą ir kovinius gebėjimus, kaip ir daug kitų įspūdingų jų įgūdžių. Jie gali laipioti uolomis, kurios atrodo neįveikiamos,[5][6] nesunkiai seka žmonių ir žvėrių pėdomis, geba prisėlinti prie aukos be triukšmo.
Regimas kimerų primityvumas ir jų teisingumo jausmas dažnai priešpastatomas Hyborėjos „civilizuotųjų“ tautų pagedimui.
Kimerų mitologija redaguoti
Konanas keikėsi minėdamas Kromą, bet minėdavo ir Lirą bei Manananą mac Lira (Manannan mac Lir).[7] Hovardas savo pastabose buvęs išvardinęs kelis kitus žinomus keltų dievus kaip priklausančius kimerų panteonui, pvz.: