Vikipedija

Kimberlis (Australija)

Kimberlis (angl. Kimberley, The Kimberleys) – vienas iš devynių Vakarų Australijos statistinių ekonominių regionų, esantis valstijos šiaurėje Indijos vandenyno ir Timoro jūros pakrantėje, Šiaurės teritorijos pasienyje. Plotas 423 517 km², apima apie šeštadalį valstijos. Į regiono sudėtį įeina keturios savivaldybės (Brumo, Derbio-Vakarų Kimberlio, Vindamo-Rytų Kimberlio ir Hols Kriko grafystės), kuriose gyvena 35 085 gyventojai (2021 m. gyventojų surašymo duomenys).[1] Didžiausias miestas – Brumas.

Kimberlis
Kimberley
Laiko juosta: (UTC+8)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Australijos vėliava Australija
Valstija Vakarų Australija Vakarų Australija
Savivaldybės 4
Gyventojų (2021) 35 085[1]
Plotas 423 517 km²
Tankumas (2021) 0,08 žm./km²
Vikiteka KimberlisVikiteka

Kimberlis laikomas vienu iš atokiausių ir vienu iš mažiausiai pažeistą senovinį gamtovaizdį turinčių pasaulio regionų.[2] Didžiausią regiono dalį užima Kimberlio plynaukštė, pietuose plyti Didžioji Smėlio dykuma. 5 % Kimberlio ploto užima saugomos teritorijos, iš kurių garsiausia – į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Purnululu nacionalinis parkas. Apytikriai 65 gyvūnų rūšys – endeminės.

Viena pagrindinių ūkio šakų – ganyklinė gyvulininkystė, sukurianti apie penktadalį regiono bendrojo vidaus produkto ir užimanti pusę regiono ploto. Regione yra naudingųjų iškasenų: kasama geležies ir kitos rūdos, auksas, sidabras, išgaunama nafta. Ordo slėnyje plėtojama drėkinamoji žemdirbystė, vandenyno pakrantėje – akvakultūra. Sausuoju metų laiku Kimberlį lanko turistai.

Apie 40 % Kimberlio gyventojų yra Australijos aborigenai. Regione gyvena daugiau kaip 160 aborigenų bendruomenių, kurios priklauso daugiau kaip 30 kalbų grupių.[2]

Australijos aborigenų protėviai atsikėlė į Kimberlį apytikriai prieš 45–60 tūkst. metų. Europiečiai Kimberlio pakrantėje pradėjo lankytis nuo XVII a., tačiau pats kraštas detaliau pradėtas tirti tik XIX a. XIX a. pabaigoje į Kimberlį pradėjo keltis gyvulių augintojai, įsteigti stambūs gyvulininkystės ūkiai.

Istorija redaguoti

Kimberlis – viena seniausiai gyvenamų vietovių Australijos žemyne. Manoma, kad pirmieji gyventojai, Australijos aborigenų protėviai, į Kimberlį atsikėlė iš Indonezijos salyno maždaug prieš 45–60 tūkst. metų.[3]

 
Prieš 12 tūkst. metų[4] tapyti uolų piešiniai Kimberlio šiaurėje prie Karaliaus Edvardo upės

Pirmieji europiečiai, atvykę į Kimberlio pakrantę, buvo olandų keliautojo Abelio Tasmano vadovaujama ekspedicija 1644 m. 1688 m. anglų jūrininkas Viljamas Dampiras praleido du mėnesius Leveko kyšulyje. Kol buvo remontuojamas laivas, V. Dampiras tyrinėjo ir aprašė aborigenų gyvenimą ir papročius. 1699 m. V. Dampiras apsilankė Kimberlyje dar kartą – tyrė regiono augaliją ir rinko pavyzdžius. 1801 ir 1803 m. Kimberlio pakrantę kartografavo prancūzų keliautojas Nikola Bodenas (Nicolas Baudin), 1818–1823 m. – australų keliautojas Filipas Parkeris Kingas. F. P. Kingas lankėsi Kimberlyje tris kartus, paruošė detalizuotus pakrantės žemėlapius, suteikė pavadinimus daugeliui pakrantės geografinių objektų.[5]

Tyrinėti Kimberlio sausumą pirmasis pabandė anglų kariuomenės leitenantas Džordžas Grėjus (George Grey) 1837–1838 m., tačiau jo ekspedicija nebuvo sėkminga – nuvykus apie 50 km į žemyno gilumą, teko grįžti atgal į pakrantę. Po jo pranešimų apie ganykloms tinkamą žemę, į Kimberlį 1864 m. atsikėlė pirmieji europiečių kilmės gyventojai – avių augintojų šeima iš Viktorijos. Vis dėlto klimato sąlygos pasirodė per sunkios, ir po metų šeima Kimberlį paliko. 1879 m. Kimberlį nuodugniau ištyrė australų keliautojas Aleksandras Forestas (Alexander Forrest). Po jo ekspedicijos į regioną pradėjo keltis ir steigti ūkius gyvulių augintojai, 1883 m. įkurtas Brumo perlų žvejybos uostas ir Derbio uostas. 1885 m. prie Hols Kriko rasta aukso, į kraštą atvyko tūkstančiai aukso ieškotojų.[5]

Šiaurinė Kimberlio dalis už Karaliaus Leopoldo kalnagūbrio XIX a. pabaigoje vis dar nebuvo ištirta. 1901 m. valstijos vyriausybė nusiuntė į Šiaurės Kimberlį 10 žmonių ekspediciją, vadovaujamą topografo Frederiko Sleido Brokmano (Frederick Slade Brockman). Ekspedicija truko daugiau nei 6 mėnesius, įveikė 2300 km, suteikė pavadinimus upėms, kalnams ir kalnagūbriams, registravo ir fotografavo aborigenų uolų piešinius, paukšių rūšis. Brokmano ekspedicijos atradimai paskatino misijų steigimą ir ganyklinės gyvulininkystės plėtrą naujose žemėse.[5]

XX a. Kimberlyje rasta naudingųjų iškasenų, septintajame dešimtmetyje Ordo slėnyje įrengta drėkinimo sistema, įkurtas Kananaros miestas.[6]

Gamta redaguoti

 
Kimberlio gamtinis žemėlapis

Šiauriausias Vakarų Australijos regionas. Rytuose ribojasi su Šiaurės teritorija, pietuose – su Pilbara, vakaruose prieina prie Indijos vandenyno, šiaurėje – prie Timoro jūros. Kranto linija vakaruose lygi (Aštuoniasdešimties Mylių Pakrantė), šiaurės vakaruose ir šiaurėje raižyta: gausu įlankų, pusiasalių, nedidelių salų (Piratų, Bonaparto salynai). Pakrantėje vyrauja stiprios srovės, vyksta dideli potvynių ir atoslūgių svyravimai (iki 12 m, Kingo įlankoje prie Derbio).[7][8] Didžiausios įlankos – Juozapo Bonaparto, Kingo, Koljerio, Robako, didžiausias pusiasalis – Dampyro Žemė.

 
Juostuoto smiltainio kūgiai Bangl Banglo kalnagūbryje Purnululu nacionaliniame parke

Didžiąją Kimberlio teritorijos dalį užima gilių upių slėnių išraižyta Kimberlio plynaukštė. Plynaukštė sudaryta iš smiltainio, bazaltų ir dolomitų uolienų, pietuose yra daug karstinių reljefo formų, urvų. Dažniausias aukštis – 600–700 m, didžiausias – 936 m (Ordo kalnas Karaliaus Leopoldo kalnagūbryje). Pietuose plynaukštę riboja Ficrojaus, rytuose – Ordo upės slėnis,[9] už jų plyti lygumos su nedidelių kalnagūbrių virtinėmis.

 
Ficrojus Gikio Tarpeklio nacionaliniame parke

Kimberlyje sutelkta apie 80 % Vakarų Australijos gėlo vandens resursų.[10] Regionu teka dvi didžiausios Vakarų Australijos upės – Ficrojus ir Ordas.[8] Ordas prie Kananaros patvenktas, įrengtas dirbtinis vandens telkinys – Argailo ežeras. Daugiausia upių yra Kimberlio plynaukštėje – Draisdeilis (ilgis 432 km), Djurakas (306 km), Pentekostas (275 km), Karaliaus Eduardo upė (221 km), Isdelis (206 km) ir kitos. Jose daug slenksčių, krioklių, kai kurios vietomis teka siaurais tarpekliais.[9] Regiono vakaruose į Kingo įlanką įteka Lenardo upė (240 km),[11] pietuose, dykumų zonoje, po stiprių liūčių teka Stertas (Sturt Creek). Nuolat teka tik nedidelė dalis Kimberlio upių, kitos – laikinos, sausuoju metų laiku išdžiūstančios, arba virstančios stovinčio vandens kūdrų virtinėmis.[12] Kimberlio pietuose, Didžiojoje Smėlio dykumoje, yra druskingų ežerų.

Klimatas šiaurėje tropinis musoninis, pietuose – aridinis. Būdingi du sezonai: sausasis (nuo gegužės iki spalio) ir drėgnasis (nuo lapkričio iki balandžio). Sausuoju sezonu dienos giedros, kritulių iškrinta mažai, vidutinė oro temperatūra svyruoja nuo 20 iki 30º C, drėgnuoju – ciklonai atneša vienas didžiausių liūčių Australijoje, oro temperatūra pakyla iki 37º C.[10] Karščiausias mėnuo – lapkritis, šalčiausias – liepa.[13] Daugiausia kritulių, daugiau nei 1500 mm per metus, iškrinta Kimberlio šiaurėje; link pietų kritulių kiekis mažėja, mažiausia, 350 mm per metus, iškrinta regiono pietinėje dalyje.[12] Kritulių rekordas, 2461,8 mm per metus, užfiksuotas 2011 m. Dungane.[14]

Gyvoji gamta redaguoti

 
Australinis baobabas netoli Kananaros

Vyrauja savanų augalija su eukaliptų ir endeminių baobabų retmiškiais, gausu spinifeksų.[8] Pakrantėse yra mangrovių, druskingų pelkių, Kimberlio šiaurėje ir upių slėniuose – nedidelių pavienių musoninių atogrąžų miškų ir vijoklinių augalų sąžalynų,[15] Dampyro Žemėje – akacijų krūmynų su pavieniais medžiais.[16] Pietuose plyti Didžioji Smėlio dykuma su skurdžia augalija – varpinėmis žolėmis, akacijomis, žemaūgiais eukaliptais.[17]

 
Dampyro Žemės kraštovaizdis

Kimberlyje gyvena kalnų kengūros, valabės, didžiausi pasaulio šikšnosparniai – skraidančiosios lapės, dingai, triušiniai bandikutai, echidnos, mažosios sterbliakiaunės ir kiti žinduoliai. Paplitusios kakadu, juodagalvės rozelos ir kitos papūgos, ereliai, lingės, vanagai, tulžiai, azijiniai gandrai, australinės gervės, australiniai didieji einiai, ylasnapiai plepiai, astrildos, paprastieji fapsai, rusvakrūčiai kurapkiniai karveliai, vaivorykštiniai bitininkai, padūkėliai, žuvėdros ir kiti paukščiai. Užliejamose pakrantės šlapynėse gausu migruojančių balų paukčių.[18] Veisiasi briaunagalviai ir gėlavandeniai krokodilai, gyvatės, varanai, apykaklėtieji driežai.[19]

Pakrantės vandenyse gyvena kuprotieji banginiai, delfinai (afalinos, Australijos bukapelekiai delfinai (Orcaella heinsohni), ilgasnapiai prodelfinai),[19] diugoniai, šešios iš septynių jūrinių vėžlių rūšių (tarp jų ir reta Natator depressus rūšis), rykliai, pjūklažuvės, koralai. Šiaurės Australija, įskaitant Kimberlį, laikoma viena iš paskutinių santykinai nepažeistų pakrančių zonų pasaulyje.[18]

Apytikriai 65 gyvūnų rūšys yra endeminės: žvynuotauodegiai kuskusai (Wyulda squamicaudata), Ranoidea splendida medvarlės, Džonsono netikrosios pelės (Pseudomys johnsoni), auksiniai trumpanosiai bandikutai (Isoodon auratus) ir kitos.[18]

Saugomos teritorijos užima apie 35 tūkst. km² arba 5 % regiono ploto.[20] Kimberlio gamta saugoma Purnululu, (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą), Gikio Tarpeklio, Vindžianos Tarpeklio, Tunelio Upės, Volfo Upės Kraterio, Mičelio Upės, Draisdeilio Upės ir Mirimos nacionaliniuose parkuose,[21] Šiaurės Kimberlio (didžiausias Vakarų Australijoje),[22] Roulio Seklumų ir kituose jūros parkuose, rezervatuose ir draustiniuose.

Gyventojai redaguoti

2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, keturiose Kimberlio savivaldybėse buvo 35 085 gyventojai. Apie ketvirtadalį gyventojų nurodė gimę už Australijos ribų, apie 40 % buvo aborigenų kilmės. Vidutinis amžius 33 metai.[1]

Regione yra keletas nedidelių miestų ir daugiau kaip 160 aborigenų bendruomenių. Pagrindiniai miestai ir dauguma gyventojų susitelkę į pietus ir į rytus nuo Kimberlio plynaukštės – regiono vakaruose prie Indijos vandenyno, Ficrojaus ir Ordo baseinuose. Didžiausi miestai – Brumas (14 660 gyv. 2021 m.),[23] Kananara (4 515 gyv.),[24] Derbis (3 009 gyv.),[25] Hols Krikas (1 605 gyv.),[26] Ficroi Krosingas (1 022 gyv.)[27] ir Vindamas (745 gyv.).[28]

Pagal prieinamumo/atokumo indeksą, įvertinantį atstumą iki artimiausių įvairaus dydžio paslaugų centrų (t. y., prekių, paslaugų ir socialinės sąveikos galimybių prieinamumą), 3 % regiono teritorijos (Brumas, Kananara ir jų apylinkės) laikomos atokiomis, o likusioji Kimberlio dalis – labai atokiomis teritorijomis.[29]

Ekonomika redaguoti

 
Argailo deimantų kasykloje iki uždarymo 2020 m.[30] buvo iškasama iki ketvirtadalio pasaulio deimantų

2019–2020 finansiniais metais Kimberlyje sukurta 3,2 mlrd. Australijos dolerių vertės bendrojo vidaus produkto.[31] Pagrindinės ūkio šakos – gavybos pramonė, turizmas, drėkinamoji žemdirbystė, akvakultūra, statyba, ganyklinė gyvulininkystė ir mažmeninė prekyba.[2] 2020 m. duomenimis, gavybos pramonė sukuria apie 10 % regiono metinės produkcijos vertės. Kasami deimantai (prie Argailo ežero; po 2020 m. kasykla uždaryta), auksas (prie Hols Kriko) ir sidabras, geležies (Piratų salyne) ir vario rūda, nikelio, kobalto ir retųjų žemės elementų rūdos, statybinės medžiagos, išgaunama nafta (Kaningo baseine regiono pietryčiuose).[32]

 
Autotraukinys gyvulių transportavimui Luizos Plynaukštės gyvulininkystės ūkyje

Ganyklinė gyvulininkystė – seniausia ir didžiausia Kimberlio ūkio šaka, sukurianti apie 20 % regiono metinės produkcijos vertės. Ganykloms skirta 212 tūkst. km² regiono ploto, jose ganosi beveik 35 % Vakarų Australijos avių ir galvijų bandų. Gyvulininkystės ūkiai – vieni stambiausių šalyje. 71 % produkcijos sudaro gyvų galvijų eksportas, daugiausia į Indoneziją, Vietnamą ir Izraelį. Mėsa eksportuojama daugiausia į JAV, Japoniją ir Pietų Korėją.[33] Drėkinamų žemių daugiausia prie Ordo upės Kananaros apylinkėse. 240 km² ploto teritorijoje auginami santalai, atogrąžų vaisiai ir daržovės, javai, pašarinės kultūros. Nedideli žemdirbystės ūkiai, drėkinami požeminiu vandeniu, steigiami ir Vakarų Kimberlyje.[10] Akvakultūros ūkių daugiausia Dampyro Žemės pakrantėje, taip pat Brume, Derbyje ir Kananaroje. Auginami perlai, baramundžiai, krevetės.[34]

Prie Argailo ežero veikia 30 MW galios hidroelektrinė, aprūpinanti elektros energija Kananarą, Vindamą ir Argailo deimantų kasyklą. Kituose miestuose elektros energiją gamina dyzeliniai generatoriai.[35]

Turizmas redaguoti

 
Mičelio kriokliai Mičelio Upės nacionaliniame parke

Turizmo sektoriui tenka apie 10 % regiono vidaus produkto vertės, ir jame dirba apie 12 % Kimberlio dirbančiųjų. Kimberlį kasmet aplanko apie 600 tūkst. turistų, iš jų 60 % vietinių, 29 % – iš kitų Australijos valstijų, 11 % – tarptautinių. Daugiausia tarptautinių turistų atvyksta iš JAV, Naujosios Zelandijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. Turizmo paslaugoms būdingos aukštos kainos; vidutinės metinės vieno turisto išlaidos siekia daugiau nei 14 tūkst. Australijos dolerių. Turistų srautas priklauso nuo klimato sąlygų, keliaujama daugiausia Pietų pusrutulio žiemą (gegužę–spalį).[36]

Lankomi perlų žvejybos ūkiai Brume ir Dampyro Žemėje, Piratų salynas, Horizontalusis krioklys Talboto įlankoje, Gibo Upės kelias (vaizdingi gamtovaizdžiai, tarpekliai, gyvulininkystės ūkiai), Vindžianos Tarpeklio ir Gikio Tarpeklio nacionaliniai parkai prie Ficroi Krosingo, Purnululu nacionalinis parkas prie Hols Kriko, Kananaros apylinkės (Argailo ežeras, Ordo irigacinė sistema, baramundžių meškeriojimas). Iš Vindamo plaukiojama prabangiais kruiziniais laivais Kimberlio pakrante.[36]

Transporto infrastruktūra redaguoti

 
Brumo prieplauka

Kimberlį kerta du valstybinės reikšmės automobilių keliai: Didysis Šiaurės plentas (Great Northern Highway), jungiantis Pertą su Vindamu, ir nuo jo netoli Kananaros į Katriną atsišakojantis Viktorijos plentas (Victoria Highway). Abu yra pirmojo numerio valstybinio plento, juosiančio visą Australijos žemyną, dalis.

Veikia septyni reguliarius skrydžius aptarnaujantys oro uostai. Brumo ir Kananaros – pagrindiniai, sujungti tiesioginiais skrydžiais su Pertu. Iš jų vykdomi skrydžiai į mažesnius regiono oro uostus: Derbį, Ficroi Krosingą, Hols Kriką, Balgą ir Kalumburu (2022 m. duomenys).[37]

Pagrindiniai uostai yra Brume (išvežami galvijai, aptarnaujami naftos ir dujų gavybos pramonės, žvejybos ir kruiziniai laivai), Derbyje (išvežamas švino ir cinko rūdos koncentratas) ir Vindame (išvežami galvijai, žemės ūkio produktai, nikelio rūdos koncentratas, įvežamas kuras ir generaliniai kroviniai).[35]

Socialinė infrastruktūra redaguoti

Kimberlyje yra daugiau kaip 20 valstybinių ir privačių bendrojo lavinimo mokyklų; kai kurios iš jų veikia ir atokiose vietovėse. Brume, Derbyje, Ficroi Krosinge, Hols Krike, Kananaroje ir Vindame veikia profesinio techninio lavinimo centrai. Brume 1998 m. atidarytas privataus katalikiško Australijos Dievo Motinos universiteto (University of Notre Dame Australia) filialas.[35]

Medicininės paslaugos prieinamos ligoninėse, privačių gydytojų praktikose, aborigenų bendruomenių sveikatos įstaigose. Didžiausia (regioninė) ligoninė veikia Brume, mažesnės – Derbyje, Kananaroje, Ficroi Krosinge, Hols Krike ir Vindame.[29] Atokiose vietovėse skubią medicininę pagalbą ir pirminę sveikatos priežiūrą teikia „Karališkoji skraidančio gydytojo tarnyba“ (Royal Flying Doctor Service). Pacientai, kuriems reikia sudėtingesnio gydymo, skraidinami į Perto arba Darvino ligonines.[35]

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Our Place – Our Community. Kimberley Region, REMPLAN. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Region & Economy Overview, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
  3. ↑ History of the Kimberley, The Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-19.
  4. ↑ Genelle Weule, Gwion paintings in the Kimberley were created around 12,000 years ago, wasp nests suggest, ABC News, 2020-02-06. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 History of Exploration, Kimberley Society. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
  6. ↑ Kimberley, Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
  7. ↑ Tides, Derby Tourism. Archyvuota 2007-02-18. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 Western Australia, Encyclopaedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
  9. ↑ 9,0 9,1 Aira Dubikaltienė, Kimberley plynaukštė, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-01-20. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
  10. ↑ 10,0 10,1 10,2 Irrigated Agriculture, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
  11. ↑ Rivers of the Kimberley, Department of Water, Government of Western Australia, p. 7, 8. 2008 m. rugpjūtis. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
  12. ↑ 12,0 12,1 Kimberley Regional water plan 2010–2030, Department of Water, Government of Western Australia, p. 7, 8. 2010 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
  13. ↑ Vakarų Australija, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-12-16. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
  14. ↑ Australia, Climate extremes, Bureau of Meteorology, Australian Government. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
  15. ↑ Kimberley Environment, Save the Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
  16. ↑ Dampierland bioregion Archyvuota kopija 2023-01-29 iš Wayback Machine projekto., Department of Climate Change, Energy, the Environment and Water, Australian Government. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
  17. ↑ Didžioji Smėlio dykuma, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-01-21. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
  18. ↑ 18,0 18,1 18,2 The Kimberley Archyvuota kopija 2023-01-29 iš Wayback Machine projekto., WWF-Australia. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
  19. ↑ 19,0 19,1 Peter Trembath, A Guide to Kimberley Wildlife, True North, 2022-05-16. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.
  20. ↑ Kimberley Region, Parks and Wildlife Service, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
  21. ↑ Stephen Scourfield, Our land abounds in nature's gifts, The West Australian, 2012-03-23. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.
  22. ↑ North Kimberley Marine Park, Parks and Wildlife Service, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
  23. ↑ Broome, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
  24. ↑ Kununurra, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
  25. ↑ Derby, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
  26. ↑ Halls Creek, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
  27. ↑ Fitzroy Crossing, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
  28. ↑ Wyndham, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
  29. ↑ 29,0 29,1 The Kimberley, The University of Notre Dame Australia. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.
  30. ↑ The iconic Argyle diamond mine delivers its final production, Rio Tinto, 2020-11-03. Nuoroda tikrinta 2023-01-28.
  31. ↑ Kimberley region, Infrastructure Western Australia, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.
  32. ↑ Mining and Resource Industry, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
  33. ↑ Pastoral Industry, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
  34. ↑ Aquaculture Industry, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
  35. ↑ 35,0 35,1 35,2 35,3 Infrastructure and Services Archyvuota kopija 2023-01-29 iš Wayback Machine projekto., Kimberley Development Commission, Government of Western Australia, 2022-01-31. Nuoroda tikrinta 2023-01-28.
  36. ↑ 36,0 36,1 Tourism Industry, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
  37. ↑ Regional Air Services, Department of Transport, Government of Western Australia, 2022-02-11. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kimberlis_(Australija)&oldid=7230254"