Kim Čen Iras
김정일
Kim Čen Iras
Gimė 1942 m. vasario 16 d.
Viatskojė (buv. Viatka), Chabarovsko kraštas, Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Mirė 2011 m. gruodžio 17 d. (69 metai)
Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėja
Pilietybė šiaurės korėjietis
Tėvas Kim Ir Senas
Motina Kim Jong-suk
Sutuoktinis (-ė) Kim Jong-suk (m.1949),
Kim Song-ae
Religija ateistas
Partija KDP
Vikiteka Kim Čen Iras

Kim Čen Iras (gimė Yuri Irsenovich Kim) (kor. 김정일 = Gim Jeong-il, 1941 m. vasario 16 d. – 2011 m. gruodžio 17 d.) buvo Šiaurės Korėjos vadovas nuo 1994 iki 2011 metų. Jis taip pat užėmė Korėjos darbo partijos generalinio sekretoriaus, Šiaurės Korėjos liaudies armijos aukščiausio vadovo ir Gynybos komiteto pirmininko pareigas. Šiaurės Korėjos valdymą jis perėmė po savo tėvo „didžiojo vado“ Kim Ir Seno mirties.

Biografija

redaguoti

Oficiali KLDR propaganda nurodo, kad jis gimė Korėjoje, Pektusano kalnuose, slaptame partizanų lageryje (Kim Ir Seno ir Kim Čen Suk šeimoje, Samcžien rajone, Pektusano slaptame lageryje). Iš tarybinių ir korėjietiškų dokumentų aišku, kad jo gimimo vieta – Viatskojė (buv. Viatkos kaimas), esantis 70 km nuo Chabarovsko.

Kim Čen Iras vaikystę praleido Viatkos kaime, kur bazavosi atskira 88 tarybinės armijos brigada, kurios vienam iš batalionų vadovavo jo tėvas, būsimas KLDR prezidentas.

Kim Čen Iras 1945 m. lapkričio mėn. su šeima išvažiavo į Pchenjaną (Šiaurės Korėjos sostinę). Vykstant Korėjos karui (19501953 m.) su šeima evakavosi į Kiniją. Ten baigė Kinijos pradinę mokyklą. Nuo 1960 m. rugsėjo mėn. iki 1964 m. balandžio mėn. mokėsi Pchenjane, Kim Ir Seno universitete, politinės ekonomikos katedroje. Ją baigęs, dirbo asmeninėje Kim Ir Seno apsaugoje.

1961 metais įstojo į Korėjos darbo partiją. Nuo 1964 m. liepos pradėjo dirbti Korėjos darbo partijos Centriniame komitete. Vadovaujamas savo dėdės, jis užėmė instruktoriaus, vedėjo pavaduotojo, o paskui ir Centrinio komiteto vadovo pareigas. 1973 m. rugsėjo mėn. jis išrinktas Centrinio komiteto sekretoriumi, o 1974 m. balandžio mėn. (pagal kitus duomenis vasario mėn.) – Korėjos darbo partijos Centrinio komiteto Politinio komiteto nariu ir partijos pirmininko Kim Ir Seno įgaliojimų perėmėju.

1980 m. spalio mėn. 6-ajame Korėjos darbo partijos suvažiavime, Kim Čen Iras išrinktas Centrinio komiteto Politinio biuro nariu, Centrinio komiteto sekretoriumi, Centrinio karinio komiteto nariu. Nuo 1982 m. vasario mėn. jis KLDR Aukščiausio liaudies susirinkimo deputatas.

Nuo 1991 m. gruodžio mėn. Kim Čen Iras – Korėjos liaudies armijos aukščiausias vadovas, nepaisant to, kad šį postą turėtų užimti valstybės prezidentas.

1992 m. balandžio 20 d. Kim Čen Irui suteiktas KLDR maršalo laipsnis.

1993 m. balandį Kim Čen Iras išrinktas KLDR gynybos komiteto pirmininku.

1994 m. liepos mėn. uždarame Korėjos darbo partijos Centrinio komiteto plenume buvo nuspręsta visą valdžią perduoti Kim Čen Irui (1994 m. liepos 12 d. mirus jo tėvui). 1994 m. spalio 6 d. jam suteiktas „didžiojo vadovo“ titulas, jo tėvas vadintas „didžiuoju vadu“.

Nuo 1994 metų po Kim Ir Seno, Kim Čen Iras faktiškai vadovauja valstybei, kuruoja ekonomiką, kultūrą ir nacionalinę gynybą, vadovauja valstybės atominei programai, nustato politiką ir elgesį su Pietų Korėja. 1995 m. gegužės 5 d. aukščiausias karinių pajėgų vadovas apdovanotas Rusijos „50 metų pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ medaliu.

1997 m. spalio 8 d. buvo publikuotas Korėjos darbo partijos Centrinio komiteto ir Korėjos darbo partijos Centrinio aukščiausiojo komiteto specialus pranešimas, kuriame liaudžiai buvo paskelbta apie „didžiojo vadovo“ draugo Kim Čen Iro išrinkimą į Korėjos darbo partijos Generalinio sekretoriaus vietą.

Šiaurės Korėjoje Kim Čen Iro asmenybė yra kulto objektas, kuris turi religinį charakterį. Jo portretai privalomai turi kabėti visuose gyvenamuose namuose ir tarnybinėse patalpose, laikraščiai pradeda publikacijas jo darbų citatomis ir net jo vardas renkamas pastorintu šriftu.

1998 m. rugsėjo 5 d. Kin Čen Iras išrinktas KLDR gynybos komiteto pirmininku. Tai aukščiausias postas, numatantis vadovavimą ir komandavimą politinėmis, karinėmis ir ekonominėmis valstybės jėgomis. Kim Čen Iras buvo du kartus KLDR didvyris, tris kartus gavo Kim Ir Seno ordiną, Kim Ir Seno premiją, 89 kartus apdovanotas 29 valstybių ordinais ir medaliais. Be to, buvo keletą kartų vedęs, turėjo tris sūnus ir dvi dukteris.[1]

Mirė 2011 m. gruodžio 17 d. nuo širdies smūgio, keliaudamas traukiniu. Tokią informaciją pateikė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra gruodžio 19-tąją.[2]

Genealogija

redaguoti
 
 
 
 
Kim Hjongdžik
김형직
1894 - 1926
 
Kang Pansok
강반석
1892 - 1932
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kim Songė
김성애
1928 -
 
Kim Ir Senas
김일성
1912 - 1994
 
Kim Džongsuk
김정숙
1917 - 1949
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kim Jongsuk
김영숙
1947 -
 
 
Song Hėrim
성혜림
1937 - 2002
 
Kim Džong-ilas
김정일
1942 - 2011
 
Ko Jonghy
고영희
1953 - 2004
 
Kim Ok
김옥
1964 -
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kim Solsong
김설송
1974 -
 
Kim Džongnam
김정남
1971 - 2017
 
Kim Džongčol
김정철
1981 -
 
Kim Džongunas
김정은
1983 -
 
 
 
 


Prieš tai:
Kim Ir Senas
Korėjos darbininkų partijos generalinis sekretorius
1994 –
Po to:
-
Prieš tai:
Kim Ir Senas
Korėjos liaudies armijos viršininkas
1994 – 2011
Po to:
Kim Džongunas

Išnašos

redaguoti
  1. "Happy Birthday, Dear Leader – who’s next in line? " Archyvuota kopija 2004-02-13 iš Wayback Machine projekto., Atimes.com. 14 February 2004. Nuoroda tikrinta 28 December 2011.
  2. Medical Analysis of Kim Jong Il’s Demise Archyvuota kopija 2012-01-09 iš Wayback Machine projekto., Korea News Agency, 2011-12-19