Kihnu

58°07′48″ š. pl. 23°59′24″ r. ilg. / 58.13000°š. pl. 23.99000°r. ilg. / 58.13000; 23.99000

Kihnu (est. Kihnu) – Estijai priklausanti sala Baltijos jūroje, nuo žemyninės šalies dalies nutolusi apie 12 km. Salos plotas siekia 16,4 km², pagal ši rodiklį ji yra didžiausia Rygos įlankoje^[1] ir 7 pagal dydį Estijos sala. Salos ilgis – 7 km, plotis – 3,3 km, aukščiausias taškas virš jūros lygio – 8,9 m.^[2] Salos paviršius daugiausia lygus, aukštesnėse vietovėse auga pušynai, palei pakrantes veši pievos.^[2]

Sala priskiriama Pernu apskričiai. Kartu su šalia esančiomis salomis sudaro Kihnu valsčių, kuris yra vienas mažiausių šalyje ir apima apie 16,8 km² teritoriją. Administracinis centras – Serės kaimas.

2012 m. duomenimis, saloje gyveno apie 500 žmonių.^[2] Yra keturi kaimai: Lemsis (Lemsi), Linakiula (Linaküla), Rotsikiula (Rootsiküla) ir Serė (Sääre). Sala pasiekiama lėktuvu iš Pernu (15 min.), arba keltu iš Pernu (3 val.) ar Manilaido salos (1 val.), taip pat žiemą užšalus jūrai, salą galima pasiekti ledo keliu.

Kihnu kultūrinė erdvė redaguoti

Kihnu kultūrinė erdvė
Nematerialusis pasaulio paveldas

Kihnu mokiniai ir mokytojai 2023 m.
Vieta	Estija
Regionas**	ENA
Įrašas	2003/2008
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	KihnuVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Izoliuotoje Baltijos jūros Kihnu saloje ir prie jos esančiame Manilaide ilgą laiką buvo puoselėjamos ir perduodamos kultūrinės tradicijos, kurių archiškos formos išgyveno iki mūsų dienų. Sala iki mūsų dienų išsaugojusi natūralią, beveik žmogaus neliestą gamtą, kurioje vyrauja pievos, pušynai ir pakrantės smėlynas. Dėl to 2003 m. UNESCO Kihnu kultūrinę erdvę paskelbė žodinio ir nematerialaus žmonijos paveldo šedevru.^[3]

Kultūrinį tęstinumą užtikrino ne tik salos izoliacija, bet ir labai stiprus bendruomenės jausmas. Istoriškai vietinės kultūrinės tradicijos perdavimą užtikrino salos moterys, kurios prižiūrėjo namų ūkį, kol vyrai žvejodavo ir medžiodavo ruonius. Moterys ir dabar puoselėja dainavimo tradicijas, žaidimus, šokius, vestuvių ceremonijas, rankdarbių technikas.

Dainavimas užima svarbią vietą Kinhu salos kultūroje ir šventėse, jis yra išlaikęs ikikrikščioniškas formas, žinomas kaip runiškojo, arba Kalevalos metro dainos. Tarp vietos rankdarbių ypač paplitę vilnos gaminiai: kojinės, sijonai, palaidinės, gaminami iš vietinės vilnos. Mezgimui naudojami tradiciniai įrankiai, medžiagos, mezginiai pasižymi ryškiomis spalvomis, siuvinėjimais, kurių ornamentuotės aiškinamos įvairiomis legendomis.

Šiuo metu Kihnu kultūrinė erdvė susiduria su naujais iššūkiais, tokiais kaip ekonominiai sunkumai, nekontroliuojamos statybos ir didėjanti turistizacija.

Švyturys ant Haubjerės kalvos
Kihnu bažnyčia
Salos pajūris

Šaltiniai redaguoti

↑ C.Michael Hogan. 2011. Gulf of Riga. Encyclopedia of Earth. Eds. P.Saundry & C.J.Cleveland. National Council for Science and the Environment. Washington DC.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 „The islands in the Väinameri Sea and the Gulf of Riga“. Estonica. Eesti Instituut. 2012-09-28. Suarchyvuotas originalas 2016-08-15. Nuoroda tikrinta 2018-02-20.
↑ „Kihnu cultural space - intangible heritage“. UNESCO.

[1] C.Michael Hogan. 2011. Gulf of Riga. Encyclopedia of Earth. Eds. P.Saundry & C.J.Cleveland. National Council for Science and the Environment. Washington DC.

[estonica-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 „The islands in the Väinameri Sea and the Gulf of Riga“. Estonica. Eesti Instituut. 2012-09-28. Suarchyvuotas originalas 2016-08-15. Nuoroda tikrinta 2018-02-20.

[3] „Kihnu cultural space - intangible heritage“. UNESCO.

[1]

[2]

[3]