Kietis (medžiaga)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kietis, kitaip kietumas – kietos medžiagos savybė priešintis kito, už jį kietesnio, kūno įsmigimui, įspaudimui. Nuo šios savybės priklauso medžiagų tinkamumas apdirbti pjovimu (pjauti, tekinti, gręžti, frezuoti ir kt.).

Metalurgijoje kietumas matuojamas diurometru.

Terminai kietumas ir kietis skiriasi savo vartosena. Kietumas reiškia tiesiog savybę priešintis kitų kūnų įsiskverbimui, įsmigimui. Tuo tarpu kietis yra kietumas, išmatuotas konkrečiais vienetais.

Matavimo būdai

Brinelio būdas

Metalų kietumas dažniausiai nustatomas Brinelio būdu. Metalo bandinys dedamas po presu ir į jį įspaudžiamas plieninis grūdintas rutuliukas. Jis bandinio paviršiuje palieka duobutę. Išmatavus duobutės skersmenį, lentelėje surandamas bandinio kietumo skaitmeninis dydis.

Rokvelo būdas

Matuojant medžiagos kietį šiuo būdu, į medžiagos paviršių įspaudžiama deimantinė prizmė. Matuojamas įspaudimo gylis.

Šoro būdas

Matuojant metalo kietį Šoro būdu naudojamas skleroskopas. Matavimas nesudėtingas: iš nustatyto aukščio paleidžiamas kristi kietas plieninis rutuliukas. Metalo kietumas nustatomas pagal nuo bandinio atšokusio rutuliuko pakilimo aukštį. Šis būdas geras tuo, kad nepažeidžia bandomo metalo paviršiaus. Šoro būdu galima nustatyti ir pagamintos detalės kietumą.

Vikerso būdas

Vikerso metodu panaudojant mažą apkrovą, dažniausiai matuojami plonų sluoksnių, negiliai užgrūdintos, cementuotų ir azotinių paviršių kietumas. Į metalo paviršių spaudžiama keturšonė deimantinė piramidė.

Moso skalė

Kietumui kaip medžiagos gebėjimui priešintis brėžimui matuoti naudojama Moso skalė.