Kiaulianosis vėžlys
| Carettochelys insculpta | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kiaulianosis vėžlys (Carettochelys insculpta) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Carettochelys insculpta Ramsay, 1887 |
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kiaulianosis vėžlys (Carettochelys insculpta) – minkštašarvių vėžlių rūšis, natūraliai gyvenanti gėlo vandens upeliuose, negiliuose ežeruose ir upėse Šiaurinėje Teritorijoje Australijoje ir pietinėje Naujosios Gvinėjos dalyje. Tai yra vienintelė rūšis Carettochelys gentyje ir Carettochelyidae šeimoje.
Porūšiai redaguoti
Yra du vėžlių porūšiai:
- Carettochelys insculpta insculpta (Ramsay, 1887)
- Carettochelys insculpta canni (Wells, 2002)
Apžvalga redaguoti
Kiaulianosiai vėžliai yra nepanašūs į kitus gėlavandenius vėžlius pasaulyje. Viršutinė šarvo dalis (karapaksas) paprastai yra pilka, odinės tekstūros, apatinė šarvo dalis (plastronas) yra kremo spalvos. Kojos yra panašios į jūrinių vėžlių plaukmenis. Nosis panašus į kiaulės, šnervės išsidėsčiusios mėsingo snukio priekyje. Iš to kilo ir pavadinimas. Patinus galima atskirti nuo patelių pagal ilgesnę uodegą. Kiaulianosių vėžlių šarvas gali išaugti iki 70 cm, o vėžliai gali sverti virš 20 kg.
Elgesys redaguoti
Kiaulianosiai vėžliai yra beveik visiškai vandeniniai. Nedaug žinoma apie jų elgesį, nes buvo atlikta tik keletas tyrimų laukinėje gamtoje. Jų agresyvumas nelaisvėje priveda prie išvados, kad jie yra daug labiau prisirišę prie savo teritorijos negu dauguma kitų vėžlių rūšių.
Mityba redaguoti
Rūšys yra visaėdės. Valgo įvairius augalus ir gyvūnus, įskaitant vaisius, figų lapus, taip pat šoniplaukas, moliuskus ir vabzdžius.
Veisimasis redaguoti
Patelės nesubręsta iki 25 metų. Jos deda kiaušinius sausojo sezono vėlyvoje stadijoje smėlėtose pakrantėse.
Nelaisvėje redaguoti
Kiaulianosiai vėžliai tapo prieinami egzotiškų gyvūnų prekyboje. Egzistavo keletą veisimosi nelaisvėje atvejų. Nors jaunikliai yra maži ir lėtai augantys, tačiau dėl didelės kainos ir didelio potencialaus dydžio yra tinkami tik patyrusiems vandeninių vėžlių augintojams. Jie paprastai yra drovūs ir turi polinkį į stresą, kas gali sukelti problemų juos maitinant. Tačiau jie valgo komercinį vėžlių ėdalą, taip pat vaisius ir daržoves. Auginant mėgėjiškai, veisimasis retas reiškinys, nes suaugę vėžliai yra labai agresyvūs ir atakuoja vienas kitą visuose, išskyrus didelius aptvarus.
