Kiaulė
Sus scrofa domesticus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Kiaulė (Sus scrofa domesticus) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Sus scrofa domesticus Linnaeus, 1758 |
Kiaulė, naminė kiaulė (Sus scrofa domesticus) – kiaulinių (Suidae) šeimos visaėdis žinduolis.
Daugumos dabar auginamų kiaulių oda plika (tik su nedaugeliu šerių), tačiau būta ir plaukuotų veislių. Auginamos mėsai. Daugiausia kiaulių užauginama: Kinijoje, JAV, Brazilijoje, Vietname, Vokietijoje.
Žmogaus ir kiaulės fiziologiniai panašumai
redaguotiJau senokai žinoma, kad moksliniams bandymams kiaulės tinkamesnės, nei šunys, žiurkės ar net beždžionės. Kiaulė – vienintelis gyvūnas, galintis įdegti. Nors dantys gerokai didesni už žmogaus, bet kramtymo aparatas toks pats. Kaip ir vaikams, paršeliams iškrinta pieniniai dantys ir užauga nuolatiniai. Panašūs ir vidaus organai – žmogaus ir kiaulės širdys plaka maždaug tiek pat kartų per minutę. Arterijos tokios pačios; hemoglobino, proteinų, kraujo kūnelių apimtis beveik sutampa; panašūs inkstai, kepenys ir kiti organai. Net stresui kiaulės jautrios kaip ir žmogus. Veterinarai, gydydami šiuos gyvūnus nuo infarkto, dažnai duoda jiems raminamųjų.
Nuorodos
redaguoti- Kiaulių augintojų asociacija Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.