Kiaušgyvavedystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kiaušgyvavedystė – reiškinys (dauginimosi būdas), tarpinis tarp gyvavedystės ir kiaušdėjystės, kai išsivystęs kiaušinis po apvaisinimo lieka patelės lytiniuose takuose ir juose vystosi iki išsiritimo. Toliau seka vienas iš dviejų variantų:

• jauniklis iš kiaušinio išsirita patelės viduje ir tada atsiduria lauke
• patelė padeda beveik išsiritusį kiaušinį, iš kurio tuojau pat išsilukštena jauniklis.

Kiaušgyvavedžio amerikinio vandeninio žalčio Nerodia rhombifer patelė atsiveda jauniklį

Patelės viduje besivystantis jauniklis maitinasi naudodamas savo maisto atsargas – savo trynį.

Kiaušgyvavedystė būdinga kai kurioms kaulingosioms žuvims, kai kuriems rykliams, ropliams ir bestuburiams. Kai kuriose rūšyse kiaušgyvavediškai gimsta lervutės, kurios jau vėliau patiria metamorfozę ir tampa suaugėliais.