Keturios tauriosios tiesos
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Keturios tauriosios tiesos (pali: Cattāri ariyasaccāni, skr: Catvāri āryasatyāni, kin.: Sìshèngdì, tajų: อริยสัจสี่, Ariyasaj Sii) – pamatinės budizmo tiesos, kurias Buda suvokė atbudimo metu. Keturiomis tauriosiomis tiesomis apibūdinama „kančios“ prigimtis ir būdas iš jos išsivaduoti.
Keturios tauriosios tiesos
redaguoti- Tiesa apie kančios prigimtį (Dukkha): Gyvenimas yra kančia. Pirma taurioji tiesa nusako, kas yra „dukkha“; šis žodis įprastai yra verčiamas „kančia“. Gimimas yra kančia, senėjimas yra kančia, ligos yra kančia, mirtis yra kančia; susidūrimas su nemaloniu dalyku yra kančia, atskyrimas nuo malonaus dalyko yra kančia; negavimas to, ko nori, yra kančia, gavimas to, ko nenori, yra kančia. Bendrai paėmus: kančia (dukkha) yra penkių skandhų prisirišimas prie ko nors. Taigi ši Taurioji tiesa rodo kančios prigimtį. Ja remiantis skiriamos kentėjimų rūšys, nustatomi kančių tipai. Gana tiksli šios tiesos formuluotė yra ir tokia: „Gyvenimas yra sklidinas kančios“.
- Tiesa apie kančios priežastis (Samudaya): Kančia kyla iš troškimų. Ši tiesa skelbia, kad iš troškimo atsiranda naujas gimimas, kurį lydi gėrėjimasis ir geiduliai; tai jutiminių malonumų, gyvenimo, naikinimo troškimas. Antra taurioji tiesa rodo kančios šaltinį. Tariant paprastai, ji teigia, kad kančia kyla iš troškimais grįstų lūkesčių ir iš mūsų prisirišimo prie pačių troškimų.
- Tiesa apie kentėjimo nutraukimą (Nirodha): Kad sumažėtų kančia, reikia apriboti troškimus. Ši tiesa aiškina, kaip gali liautis kančia: tik be pėdsakų ištrinant troškimus, nutraukiant jų įtaką, išsilaisvinant iš jų, tik atmetant ir išsižadant troškimų, tik visiškai nepasitikint troškimais. Trečia taurioji tiesa skelbia tikėjimą, kad kentėjimą yra įmanoma nutraukti, kad galima nekentėti ir kad gali nelikti kentėjimo.
- Tiesa apie kelią vedantį iš kančios (Magga): kentėjimą galima nutraukti einant Tauriuoju aštuonialypiu keliu – laikantis šio kelio etapų, kurie yra tobulos pažiūros, tobulas nusiteikimas, tobulas kalbėjimas, tobulas elgesys, tobulas pragyvenimo šaltinis, tobulos pastangos, tobulas budrumas, tobulas susitelkimas (dar žr. Budizmas – Aštuonialypis kelias).