Kentukis
Kentukis (angl. Commonwealth of Kentucky) – 15-oji JAV valstija (nuo 1792 m. birželio 1 d.). Sostinė – Frankfortas. Plotas – 102,2 tūkst. km².
| Kentukis Commonwealth of Kentucky | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Frankfortas | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Gubernatorius | Matt Bevin (R) | ||||||
| Gyventojų | 4 509 394 | ||||||
| Plotas | 102 279 km² (37) | ||||||
| - vandens % | 1,7 % | ||||||
| Tankumas | 44 žm./km² (24) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Juodasis kalnas (1263 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-KY | ||||||
| Tinklalapis | kentucky.gov | ||||||
 Vikiteka |
KentukisVikiteka | ||||||
Istorija Keisti
Nuo XVIII a. dabartinę Kentukio teritoriją, kurioje gyveno čerokiai, irokėzai ir kitos indėnų gentys, tyrė anglų ir prancūzų keliautojai. Buvo Prancūzijos, o nuo 1763 m. Didžiosios Britanijos kolonija. 1775 m. įkurta pirmoji gyvenvietė. XVIII a. pabaigoje regioną užplūdo kolonistai. Per JAV nepriklausomybės karą (1775–83 m.) ir vėliau Kentukio teritorijoje vyko atkaklios kovos su indėnais.
1792 m. Kentukis tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 15 valstija. Kilus 1861–65 m. pilietiniam karui pasiskelbė neutraliu, jo gyventojai kovojo abiejose pusėse (karo mūšiai vyko Kentukio teritorijoje). XIX a. valstijos ūkio pagrindu tapo tabako auginimas (plantacijose) ir anglių kasyba.
Geografija ir klimatas Keisti
Kentukio plotas yra 104 659 km² (37 vieta JAV). Rytuose ribojasi su Vakarų Virdžinijos ir Virdžinijos valstijomis, pietuose – su Tenesiu, vakaruose – su Misūriu, šiaurėje – su Ilinojumi, Indiana ir Ohaju.
Pagrindinė teritorijos dalis padengta Apalačų kalnais.
Kentukio vakarinę dalį užima Centrinės lygumos, rytuose – Alegenio plynaukštė ir Kamberlando plynaukštė, pietuose – Pakrantės lyguma. Kentukio pietvakariuose yra karstinių reljefo formų, gausu karstinių urvų (ilgiausias pasaulyje – Mamuto urvynas; ilgis 563,5 km).[2]
Didžiausios upės – Misisipė, Ohajas, Tenesis, Kentukis ir Kamberlandas.[2]
Didžiausi tvenkiniai – Kentukio, Barklio, Kamberlando ir Bakhorno.
Derlingiausi dirvožemiai (išplautžemiai ir jauražemiai) yra Misisipės ir Ohajo upių slėniuose. Miškai užima 50 % Kentukio teritorijos. Daugiausia lapuočiai – tuopos, ąžuolai, kaštonai, platanalapiai klevai, amerikiniai lazdynai, kalnuose – pušynai.
Klimatas Keisti
Vyrauja vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo 1 °C (šiaurinėje dalyje) iki 3 °C (pietinėje dalyje), liepos – nuo 23–24 °C (rytuose) iki 24–27 °C (vidurinėje ir vakarinėje dalyje). Per metus iškrinta nuo 1070 mm (šiaurėje) iki 1270 mm (pietuose) kritulių.
Didžiausi miestai Keisti
2010 m. duomenys
- Luisvilis (741,096 gyv.)
- Leksingtonas-Fajetė (295,803 gyv.)
- Bouling Grynas (58,067 gyv.)
- Ovensburas (57,265 gyv.)
- Kovingtonas (40,640 gyv.)
Ekonomika Keisti
Didžiausią pelną valstija gauna iš pramonės. Kentukis gamina elektronikos įrangą, automobilius, chemikalus, drabužius, apdirba žemės ūkio produktus. Poligrafijos pramonė ir turizmas tapo vienos iš svarbesnių pramonės šakų. Kentukis šalyje lyderiauja pagal anglies gavybą. Taip pat kasamas statybinis akmuo, išgaunama nafta ir gamtinės dujos.
Didžiausi pramonės centrai – Liuisvilis ir Leksingtonas.
Kentukis garsėja savo Burbono viskio gamyba bei grynakraujų lenktyninių žirgų veisimu. Tabakas yra vienas iš svarbiausių valstijos produktų, pagal kurį valstija yra antra po Šiaurės Karolinos. Auginami kukurūzai, sojų pupelės.
Šaltiniai Keisti
- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 Kentukis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006