Kena (upė)
| Kena | |
|---|---|
 Kena Pasvirės kaime
| |
| Ilgis | 23,9 km |
| Baseino plotas | 177,4 km² |
| Vidutinis debitas | 1,73 m³/s |
| Ištakos | Varkalabiškių apylinkės |
| Žiotys | Vilnelė |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Kena |
Kena – upė pietryčių Lietuvoje, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Vilnelės kairysis intakas.
Geografija redaguoti
Prasideda ties Mantušiais, 8 km į pietus nuo Rukainių, prie Varkalabiškių, teka į šiaurės rytus. Žemupyje kerta Vilniaus-Minsko kelią ir geležinkelį. Įteka į Vilnelę 53 km nuo jos žiočių, prie Santakų.
Intakai: Rukainė (kairysis), Kuosinė, Vaičia (dešinysis).
Gyvenvietės prie Kenos: Mantušiai, Užprūdžiai, Kena, Zatišius, Kryžkelis, Pakenė, Kenos GS, Santakai.
Hidrologija redaguoti
Ilgis 24 km, baseino plotas 177 km². Vagos plotis 4–8 m. Nuo Rukainės iki Kuosinės žiočių vaga reguliuota. Slėnio plotis 140–180 m. Krantai statūs, 0,8-1,2 m aukščio. Vidutinis nuolydis 4,13 m/km. Srovės greitis 0,2 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 1,16 m³/s. [1]
Dalis aukštupio ir vidurupis nuo Kenos kaimo iki Rukainės žiočių įeina į Kenos hidrografinį draustinį. Pavasario potvynio metu vandeningesnė už Vilnelę, todėl šią patvenkia[2].
Pavadinimo kilmė redaguoti
Spėjama, kad upėvardis Kena kilo iš žodžio kinė („pakilesnė vieta pievoje, padirvio galas, panuovalis“), kinis („ant vandens užžėlusi pluta, liūnas, maža salelė upėje ar ežere, vandenyje augančių žolių šaknys“). Plg., dak. kina („išdžiuvusi vieta pelkėje“)[3].
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Rainys . Kena 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 728 psl.
- ↑ Kena (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 291
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.