Keliūtė, laikinasis kelias (rus. колонный путь; angl. cross - country track) – laikinai įrengtas kelias, skirtas kariuomenei ir karinei technikai privažiuoti prie pozicijų, perkėlų ir kitų reikalingų vietų. Keliūtės nesutampa su nuolatiniais keliais, paprastai būna skirtos arba ratinei, arba vikšrinei technikai.

Pelkėtose vietovėse keliūtės gali būti išgrįstos kartimis, fašinomis ar panašiomis medžiagomis. Žiemą, kai pašąla, keliūtės lengvai tiesiamos pelkėtose vietovėse, ledu per užšalusius vandens telkinius. Keliūtės vandens telkinių ledu gali būti sutvirtinamos papildomais ledo sluoksniais (trasą apliejant vandeniu), jei keliūtė važiuos sunki technika, kurios normaliai užšąlęs ledas gali neišlaikyti.

Keliūtės gali vesti iš užnugario prie minų laukuose paliktų ar išminuotų praėjimų. Tokios keliūtės būna pažymėtos gairėmis, kad jomis judantys kareiviai ar technika nepasuktų į šoną, ypač į minų lauką.

Berlyno sienos keliūtė

redaguoti

Kartais keliūtės būna ne laikinos. Pavyzdžiu gali būti keliūtė (124,3 km ilgio) pagal Berlyno sieną, skirta sieną saugojusiems pasieniečiams ir jų mašinoms judėti.[1]

Keliūtės ir civilinė sauga

redaguoti

Keliūtės gali būti tiesiamos ir stichinių nelaimių metu, kai tenka paruošti pravažiavimus vietovės, kur kelių tinklas suardytas arba jo anksčiau nebuvo. Tam organizacijos, kurios turi padėti tokių nelaimių metu, aprūpinamos buldozeriais ir kitomis kelių tiesimo mašinomis.

Nuorodos

redaguoti
  1. Berlinermauer. 1961–1989. Цифры и факты Archyvuota kopija 2008-02-19 iš Wayback Machine projekto.