Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kazys Erkumas
Gimė: 1859 m. gegužės 24 d.
Žemalė
Mirė: 1946 m. kovo 17 d. (86 metai)
Pikeliai, palaidotas Pikelių kapinėse
Sutuoktinis(-ė): Jautakytė
Elžbieta Aleksandravičiūtė
Vaikai:

Marcelė Pocevičienė (g. 1911 m.)

Veikla: Lietuvos knygnešys.

Kazys Erkumas (arba Ercupas, Erkūnas 1859 m. gegužės 24 d. Žemalė1946 m. kovo 17 d. Pikeliai, palaidotas Pikelių kapinėse) – Lietuvos knygnešys.

BiografijaKeisti

Tėvai – neturtingi valstiečiai, jaunystėje teko piemenauti. Buvo gabus, išmoko ne tik lietuviško rašto, bet ir latvių, rusų, vokiečių kalbų. Vėliau knygrišys, ūkininkas. Draudžiamąją lietuvių spaudą pradėjo platinti 1877 m. Parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos, slėpdavo pas kaimynus, bažnyčios varpinėje. Platino Pikelių, Židikų, Ukrinų, Renavo, Sedos ir kt. parapijose. Religinio turinio knygeles dalydavo nemokamai. Namuose įsirengė knygrišyklą. 1888 m. sausio mėn. Sedoje per mugę policija iš jo atėmė 16 knygų, iš jų 12 buvo lietuviškos, 1890 m. per kratą namuose rado 17 lietuvių leidinių; iš viso atimta 45 egzemplioriai. 1888 m., 1890 m., 1892 m. buvo trumpam suimtas.[1] Vilniaus generalgubernatorius 1893 m. kovo 6 d. jį nubaudė 14 dienų arešto policijos daboklėje. Dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose, platino socialdemokratų spaudą (Naujoji Gadynė, Žarija ir kt.).

Buvo sukaupęs daug retų ir įdomių leidinių. Bibliotekėlė žuvo Pirmojo pasaulinio karo metais. Nepriklausomybės metais prekiavo knygomis. Turėjo 1,09 ha žemės, o per Nepriklausomos Lietuvos žemės reformą pridėti dar 9 ha. Nuo 1937 m. liepos 1 d. paskirta valstybinė 20 Lt knygnešio pensija.

Su pirmąja žmona Jautakyte susituokė 1889 m. sausio 30 d. Sedos bažnyčioje, turėjo 9 vaikus. Su antrąja žmona Elžbieta Aleksandravičiūte susituokė 1908 m., turėjo dukterį Marcelę Pocevičienę (g. 1911 m.). 1992 m. ant K. Ercupo kapo pastatytas stogastulpis (aut. Antanas Murauskas).

ŠaltiniaiKeisti

  1. Benjaminas Kaluškevičius, Vytautas MerkysKazys Erkumas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 560 psl.

  • Šverebas P. Nauji faktai apie įžymųjį mūsų knygnešį. – Santarvė. 2004 m. birželio 26 d. Nr. 72. p. 10.
  • Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias. Vilnius, 1994.
  • Lauraitis V. Ketvirtis amžiaus knygnešių keliais. – Kraštotyra. Vilnius, 1971. p. 85–89.
  • Lauraitis V. Knygnešių takais. – Kultūros barais. 1968 m. Nr. 12. p. 61.
  • Misius K. Draudžiamoji lietuvių spauda Sedos apylinkėse. – Seda. Vilnius, 1997. p. 182
  • Stankus J. Pikelių šviesuolį prisimenant. – Santarvė. 1996 m. kovo 16 d. Nr. 31

NuorodosKeisti